Grožio konkurso vicemis Karolina Kazlauskaitė pasirengusi apkalboms. Ji ir jis. Modelis ir modelių agentūros savininkas. Aštuoniolikmetė ir keturiolika metų vyresnis vyras. Šviesiaplaukė lietuvė ir juodaplaukis turkas!
Brangiais žodžiais nesišvaisto
"Seni sevijorum", o išvertus iš turkų kalbos į lietuvių "Aš tave myliu", daili ilgaplaukė mėlynakė kaunietė savo bosui dar nesakė. Jis jai – taip pat.
"Tokiais brangiais žodžiais negalima švaistytis", – "ECM" agentūros modeliui nepatinka pompastika, saldūs žodžiai.
Netrukus švęsianti devynioliktąjį gimtadienį K.Kazlauskaitė su Turkijos modelių agentūros "Flash Model Management" vadovu itin artimai pradėjo bendrauti vasarą.
Tačiau prieš dvejus metus, kai pirmą kartą gyvenime išvyko dirbti modeliu, šefo kabinete Karolina jautėsi sukaustyta.
"Tik ir kartojau: taip, gerai, taip, gerai", – dabar ji šypsosi ir mirksi ilgomis blakstienomis, prisiminusi susitikimą su Sardaru. Bet tada Karolina spėjo pastebėti, kad tamsiaplaukis turkas – dailus, o vėliau sužinojo, kad universitete psichologiją baigęs vyras, kai jam buvo 19 – 25 metai, dirbo modeliu.
Milanui ir Paryžiui – netinkama
"Turkams priimtinas mano tipas", – juokiasi K.Kazlauskaitė. Ji nėra nei aukštaūgė, nei liekna, kaip nendrė. Bet 171 cm ūgio, 55 kg svorio natūrali blondinė savo gundančiomis formomis traukia vyrų akis. Abiturientė nusijuokia, tačiau neišgyvena. "Aš nelabai tinkama Milano ar Paryžiaus podiumams", – sutinka ji.
Vaikystėje apie balerinos, vėliau apie odontologės profesiją svajojusi K.Kazlauskaitė apie modelio darbą net nsapnavo: "Nemaniau, kad esu patraukli ir tinkama tam darbui."
Ji nerūko, bet turi kitą ne itin sveiką įptotį – negali atsisakyti saldumynų. Dabar, kai jau dvejus metus dirba modeliu, Karolina neslepia: "Nemanau, kad labai ilgai dirbsiu šį darbą. Noriu pastovaus, rimtesnio darbo. Vis dar svajoju apie biologiją."
Trys lankomos vietos
Kai Kauno gražuolių konkurse ją pastebėjo "ECM" šefė ir pasiūlė išbandyti naują darbą, Karolina nieko rimto nesitikėjo: "Tačiau netrukus įgavau pasitikėjimo savimi, nors į pirmąją kelionę Turkijon vykau su didele baime."
Stambulas – labai gražus, europietiškas miestas, neigia mitą apie radikalius turkus kaunietė. Ji mielai draugams parodytų Bosforo sąsiaurio pakrantę, Sofijos soborą ir šiauriausioje miesto dalyje įrengta jaukų restoraną su prieplaukoje besupančiais senais žvejų laivais ir nuostabiu vaizdu į Marmuro jūrą.
"Nekreipiu į juos dėmesio, – K.Kazlauskaitė įprato, kad turkai garsiai laido komplimentus ir replikas. – Tai – primityvu, nes tokius žodžius jie sako visoms moterims."
O jos mylimasis, agentūros šefas? Jis nėra tipinis turkas, net ir juodaplaukio vyro akys – ne rudos ar juodos, bet mėlynos: "Tačiau jis, kaip visi jo tautiečiai, labai atsidavęs savo šeimai, draugams. Turkai labai gerbia ir brangina giminystės ryšius."
Milijonų neuždirba
"Taip susiklostė savaime, – didelės Karolinos akys žvelgia į tolį, mintyse, matyt, į Stambulą. – Su Sardaru iškart radau bendrą kalbą, o po trečiosios kelionės į Turkiją mes tapome artimesni. Jis paėmė mane už rankos, po to pasibučiavome... Netrukus savo draugams pradėjo pristatyti mane kaip savo merginą."
"Keturiolika metų vyresnis vyras, agentūros bosas... Nieko nuostabaus..." – sarkastiškai provokuoju K.Kazlauskaitę. Ji nesutrinka, o nuoširdžiai atremia puolimą: "Amžiaus skirtumo nejuntu, be to, moterys sensta daug greičiau. Meluojame teigdami, kad išvaizda neturi įtakos. Tačiau man vien Sardaro išvaizdos nepakako. Vos pradėjusi bendrauti įvertinau jo linksmumą, sąmojingumą, protą."
Bosas nesuteikia jokių išimčių: jo mylimoji dirba, eina į kastingus, Karoliną, kaip ir kitus modelius, priekabiai renkasi užsakovai.
K.Kazlauskaitė turi nepajudinamus principus. "Niekada nebuvau materialiste ir vyro išlaikytine, – pareiškia ji. – Ir dabar, skrisdama į Turkiją, visada pati moku už bilietą."
K.Kazlauskaitė atvira: didžiausia suma, kuria ji gavo už vienos dienos darbą besifilmuojant reklamoje, – 1500 dolerių. Turkijoje darbų daug, bet jie dažniausiai kukliai apmokami.
Apsinuoginusi nepozuos
K.Kazlauskaitė tik šypsosi, išgirdus, kad ją kai kurie vyrai vadina "vaikščiojančia erotika". Tam mergina nesuteikia jokios reikšmės.
Ji kategoriškai atsisakė būti "Olialia" mergaite, pozuoti apsinuoginusi, atmetė ir Turkijos erotinių žurnalų pasiūlymus: "Tai – labai intymu, turiu savo moralės normas. Toks darbas labai paviršutiniškas, pigus ir primityvus. Aš nereklamuoju net ir apatinių drabužių."
O turkiškas pavydas? Karolina kresteli plaukais, pakvimpa jos mėgstamiausiu "Dolce&Gabbana" "Light Blue" kvapu: "Mes pasitikime vienas kitu. Ir jei esame kartu, vadinasi, to norime abu."
Ji jaučia, kad šiek tiek pasikeitė santykiai su kitais modeliais, supranta, kad Sardaro gali siekti ir kitos aplink besisukiojančios merginos, o jos – kiti vyrai: "Kitų žvilgsnių ir norų negali kontroliuoti. Svarbiausia, mūsų akys ir elgesys."
Likimas parinko turką?
Karolina negiria turkų ir nepeikia lietuvių: taip susiklostė gyvenime. Pripažįsta, kad turkai iškalbingesni. Tačiau ji nemėgsta saldžialiežuvių vyrų, džiaugiasi, kad jos mylimasis nėra toks ir nelepina dovanomis: "Žinau, to nori daugelis merginų. Bet man svarbiau pagarba, mandagumas, jausmas. Vyras turi būti vyriškas."
Karolina pasiryžusi iškęsti apkalbas. Ir tuomet, kai "ačiū", "aš noriu" ir "prašau" lietuviškai mokantis turkas atvažiuos į Lietuvą. Juk ji nėra kalta, kad taip susiklostė likimas ir mylimą žmogų sutiko ne čia, o ten.
Ar ji jau pagalvojo, kad šis žmogus – išrinktasis visam gyvenimui?
Ilgos Karolinos blakstienos suplazda, ji prisimerkia ir šypsosi. Atsakymo lyg ir nebereikia.
Naujausi komentarai