Į Vilnių atvykęs garsus kino prodiuseris Nickas Powellas "Scanoramos" meno dirbtuvių dalyvius sužavėjo paprastumu. Sunku patikėti, kad jis – multimilijoninės kino bendrovės įkūrėjas.

– Į Lietuvą atvykote dėstyti Europos kino forumo "Scanorama" meno dirbtuvėse. Turite daugybę veiklos, kodėl nusprendėte čia dalyvauti?

– Man patiko renginio idėja. Žinau, kad Vilniuje nėra profesionalios kino mokyklos, todėl toks forumas – puiki galimybė sukviesti visus tuo besidominčius žmones. Tikiuosi, galėsiu jiems pasakyti ką nors naudinga.

Suprantu, kad būti prodiuseriu ar režisieriumi mažoje šalyje labai sunku. Tu neturi tiek galimybių ir turi sugebėti sukurti istoriją, kuri ne tik patrauktų vietos žiūrovus, bet ir sudomintų žmones iš kitų šalių. Džiaugiuosi, kad pas jus tiek daug jaunų žmonių, neišsigandusių šio iššūkio.

– Ką sakote studentams, atėjusiems jūsų paklausyti?

– Kalbu apie daug skirtingų dalykų, kad nėra vieno kelio į sėkmę, yra daug skirtingų būdų pasiekti tikslą, tik reikia juos atrasti. Bandau padrąsinti juos nebijoti eiti savo pasirinktu keliu. Žmonės, norintys kurti kiną, turi turėti savo viziją ir istoriją, iš kurių galėtų sukurti tokį filmą, kurio žmonės eitų pažiūrėti ir juo mėgautųsi. Bet, manau, žmonės, ateinantys į mano paskaitas, tai jau žino. Todėl tiesiog bandysiu pasidalyti smulkmenomis, kurios galėtų būti jiems naudingos.

– Ar kurti kiną įmanoma išmokti? O gal tam pakanka turėti talentą?

– Visuomet sakau savo studentams: norint tapti geru prodiuseriu, reikia 80 proc. sunkaus darbo, 10 proc. talento ir 10 proc. sėkmės. Žinoma, reikia turėti bent kiek talento ir tam tikrų charakterio savybių, bet vis dėlto svarbiausia – darbas.

– Kokios tos reikalingos charakterio savybės?

– Prodiuseriai ir režisieriai dažniausiai turi būti lyderiai – kitaip jie negalės dirbti. Juk jie vadovauja grupei žmonių, kurie kartu turi pasiekti rezultatą. Nors man labiau patinka vesti žmones, o ne jiems vadovauti. Jie turi laisvai mąstyti, nebijoti sunkaus darbo, mokėti suprasti kitus žmones, numatyti, kas pasiteisins, o kas ne.

– Kaip atpažįstate gerą aktorių?

– Paprasčiausias būdas – nueiti ir pažiūrėti, kaip jis vaidina teatre. Ten gali pamatyti neredaguotus pasirodymus, kaip yra kine ar televizijoje, stebėti, kaip jis sugeba persikūnyti į kitus personažus gyvai, prieš čia pat esančią auditoriją. Aš labai senamadiškas, kai kalbama apie vaidybą: manau, kad vaidyba yra ne kas kita, o žmonių apsimetimas kitais žmonėmis. Ieškau aktorių, kurie gali tai padaryti ir daro tai lengvai. Dar man patinka aktoriai, kurie sugeba būti juokingi.

– Kiek filmų ar spektaklių žiūrite per dieną?

– Nežinau skaičiaus, labai daug. Žiūriu studentų, europietiškus filmus, nes dirbu Europos kino akademijos vadovybėje, daug kitų. Tiesa, Holivudo filmų matau ne daug. Ne todėl, kad jų nemėgčiau, tiesiog turiu pažiūrėti labai daug kitų. Aš labai mėgstu Holivudą, nuostabu, kai jie gerai atlieka savo darbą. Ten dirba daug puikių aktorių, ne tik vadinamieji komerciniai. Bet aš mėgstu ir komercinius filmus. Dažnai tai – tiesiog labai geros istorijos, kurias autoriai sugeba papasakoti labai įdomiai.

– Kas jums svarbiau: kad jūsų kurtas filmas patiktų kritikams ar žiūrovams?

– Noriu, kad patiktų ir tiems, ir tiems. Kiekvienam prodiuseriui labai svarbu rasti savo auditoriją. Bet man taip pat svarbu, kad kritikai parašytų gerai, nes juk mano mama paskui skaito (juokiasi). Žinoma, nekomerciniai filmai nėra tokie populiarūs kaip komerciniai, kuriuos mato šimtai milijonų žiūrovų, bet gerą meninį filmą, rodomą įvairiuose festivaliuose, pamato milijonas ar net daugiau žmonių. Man tai yra daug.

– Kai žiūrite filmą, juo tiesiog mėgaujatės, ar nagrinėjate, ką būtų galima padaryti kitaip?

– Pirmą kartą visuomet žiūriu tiesiog paprastai, su auditorija. Antrą kartą jau pradedu pastebėti daugelį skirtingų dalykų, kuriuos galėčiau parodyti savo studentams, su jais aptarti. Bet paprastai laisvai žiūrėti filmą yra geriausias būdas mokytis.

Apie N.Powellą

N.Powellas su Richardu Bransonu 1970-aisias įkūrė mažą įrašų bendrovę "Virgin Records", kuri per daugelį metų išsirutuliojo į multimilijoninę "Palace Pictures". Per 20 veiklos metų N.Powellas prodiusavo 44 filmus, dirbo su žymiausiais britų režisieriais, garsiausiomis kino žvaigždėmis, tokiomis kaip Bobas Hoskinsas, Michaelas Caine'as, Rupertas Everettas, Jeremy Ironsas ir kitais.

Šio prodiuserio apdovanojimų sąraše – Kanų "Auksinė palmės šakelė", "Auksiniai gaubliai", nominacijos "Oskarams" laimėti ir laimėti "Oskarai", britų kino ir televizijos apdovanojimai. Devynerius metus N.Powellas buvo Europos kino akademijos pirmininku, dabar yra jos vicepirmininkas, Didžiojoje Britanijoje vadovauja Nacionalinei kino ir TV mokyklai, yra įvairių kitų organizacijų narys, taip pat – Nacionalinės epilepsijos draugijos viceprezidentas.