Klasikinė muzika, sudėtingi piruetai ir grakštūs kūno judesiai. Rusų baleto mokyklos atstovai "Moscow City Ballet" į Lietuvą vėl atveža nemarųjį "Gulbių ežerą".

Romantiška užkeiktos ir gulbe paverstos princesės ir princo meilės, išdavystės bei atgailos istorija gerbėjų širdis graudina visame pasaulyje. Piotro Čaikovskio muzika, Marijaus Petipa ir Levo Ivanovo choreografija padarė "Gulbių ežerą" žinomiausiu baletu visame pasaulyje. O "Moscow City Ballet" trupės simboliu tapo nemirštanti Odetos gulbės tema. Naujųjų metų išvakarėse visoje Lietuvoje rengiami koncertai dar kartą primins rusų baleto mokyklos tradicijas.

Prieš du dešimtmečius susikūręs kolektyvas didžiuojasi, kad jų trupei vadovauja buvęs Maskvos Didžiojo teatro baleto trupės artistas Viktoras Smirnovas-Golovanovas ir jo sutuoktinė primabalerina Liudmila Nerubašenko. Nuo pat pirmųjų teatro gyvavimo dienų garsi choreografų pora patraukė jaunų ir talentingų baleto šokėjų dėmesį. Po metų Maskvos vardu pasivadinusi trupė jau turėjo 50 narių ir išvyko į pirmąsias gastroles Pietų Korėjoje. Vakarų spauda atkreipė dėmesį į jaunus ir perspektyvius šokėjus. Po šių gastrolių trupės keliai nusidriekė į Belgiją, Egiptą, Kiprą, Vokietiją, Olandiją, Honkongą, Airiją, Izraelį, Japoniją, Kiniją, JAV. "Moscow City Ballet" šoko daugelio šalių publikai ir nuolat demonstravo ištikimybę klasikiniam rusų baletui. Rekordinį skaičių spektaklių kolektyvas parodęs Didžiojoje Britanijoje: nuo 1991 m. ši klasikinio šokio meistrų trupė čia pristatė "Gulbių ežerą" keliolikoje scenų ir surengė daugiau kaip 2 tūkst. pasirodymų.

Nors Maskvos baleto trupėje šoka tik Rusijos ir Ukrainos mokyklų šokėjai, "Moscow City Ballet" vadovai pripažįsta, kad patirtis Didžiojoje Britanijoje choreografijai suteikė šiek tiek angliško subtilumo. "Romeo ir Džuljeta", "Miegančioji gražuolė", "Spragtukas", "Žizel" – baleto meistrai renkasi klasikinius baletus ir į kompozicijas įtraukia savitų variacijų.

Tiesa, už tai baleto kritikai tėvynėje šiai trupei negaili kirčių. Tačiau "Moscow City Ballet" vadovai į neigiamus atsiliepimus numoja ranka – visame pasaulyje minios gerbėjų artistus skandina aplodismentų jūroje.

Didiko portretas?

Poetiškas "Gulbių ežero" siužetas domina ne tik šokėjus, bet ir meno žinovus. Iki šiol neišsiaiškinta, kas davė pradžią P.Čaikovskio baleto istorijai. Oficialiai didžiausiu kūrinio įkvėpėju laikomas XIX a. vokiečių rašytojas Johannas Karlas Augustas Musausas.

Kurdamas savo libretą P.Čaikovskis panaudojo J.K.A.Musauso pasakos "Pavogtas nuometas" motyvus. Tačiau Rusijos baleto patriarchas Fiodoras Lopukovas nemanė, kad vokiečių pasaka reikšminga, ir "Gulbių ežerą" vadino nacionaline vertybe. Jo teigimu, tiek siužeto linija, tiek baltos gulbės įvaizdis ir ištikimos meilės idėja – grynai rusiškos metaforos, paimtos iš liaudies pasakų ir padavimų. Spėjama, kad pagrindinio baleto veikėjo princo Zygfrido portretas sukurtas remiantis tikro žmogaus gyvenimo istorija. P.Čaikovskio amžininkai atsiminimuose rašė, kad kurdamas baletą rusų kompozitorius ypač domėjosi Bavarijos karaliaus Liudviko II biografija. Teigiama, kad muziko išgalvotas princas Zygfridas ir Liudvikas II turi nemažai panašumų. Spėliones patvirtina ir tai, kad Vokietijos didiko giminės herbe pavaizduota balta gulbė.

Vieta. "Utenos" pramogų arena, Ąžuolyno g. 9
Laikas. Gruodžio 31 d. 20 val.
Kaina. 50–150 litų.