Metro po sostine – ši politikų idea fixe periodiškai palaidojama ir vėl prikeliama iš numirusiųjų. Menininkams toks blaškymasis, atrodo, baigė įkyrėti. Nelaukdami, kol pabus kažkieno "politinė valia", jie po Vilniumi jau nutiesė metro linijas. Tiesa, akustines.

Prisiminė kauniečių idėją

Trijose Vilniaus vietose gali pasijusti lyg būtum ūmai atsidūręs kokiame nebeatpažįstamame Europos didmiestyje. Kvapai, vaizdai – lyg Vilniuje. Tik garsai – kitokie. Įspūdis, kad metro rieda ir sostinės požemiais, atrodo labai tikras.

Laukiant troleibuso viešojo transporto stotelėje prie V.Kudirkos aikštės, netikėtai pasigirsta dundėjimas. Garsas tarsi sklinda iš šalia esančios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Atrodo, kad į ją įsibėgėjęs įskrieja traukinys. Spaudžiamas stabdžio pedalas. Traukinys lėtėja, kol visai sustoja. Durys atsidaro.

Projektas "Garsovaizdis 2" – tai iš kauniečių skulptoriaus Roberto Antinio ir architekto Lino Tuleikio pasiskolinta idėja. Prieš keletą metų jos nepavyko įgyvendinti Kaune. Tačiau šiomis dienomis originalus būdas priminti Vilniaus viešojo transporto problemas atgimė sostinėje.

Provokacija miestiečiams

Projekto "Garsovaizdis-2" esmė – iš atskirų požeminių taškų mieste transliuoti metro traukinių skleidžiamus garsus ir taip sukurti fikciją, tarsi ir pas mus veiktų požeminio transporto tinklas.

"R.Antinis ir L.Tuleikis mėgino šį sumanymą įgyvendinti Kaune, tačiau metro idėja šiandien aktualesnė Vilniuje. Šiuo projektu suteikiama galimybė vilniečiams išsibandyti, "pasimatuoti" metro – o galgi didmiesčio triukšmas mums priimtinas?" – apie projektą pasakojo jį vykdančios įstaigos "Vilniaus festivaliai" direktorius Remigijus Merkelys.

"Siūlome išgirsti, kaip skambėtų miestas, jei ši transporto rūšis būtų ir pas mus. Tačiau mes jokiu būdu nenorime prikišamai teigti, kad metro gyvybiškai reikalingas. Šiuolaikiniai meniniai projektai tikrovę paverčia iliuzija, o realybę padaro fikcija. Tai – mūsų provokacija miestiečiams: galbūt išgirdę metro dundesį žmonės ims svarstyti, kiek tokia realybė jiems aktuali, ar iš esmės reikalinga?" – atskleidęs projekto potekstę R.Merkelys siūlė neieškoti šio sumanymo politinių prieskonių: jų čia nesą.

Dunda vakarais

Kai kuriuos praeivius gluminanti, kitiems šypseną kelianti garsinė instaliacija "Metro Vilniuje" vakarais skamba Gedimino prospekte prie Odminių gatvės ir Rotušės aikštėje. Tačiau bene įtikimiausiai metro iliuzija sukurta V.Kudirkos aikštėje greta troleibusų stotelės, mat ten esantis spaudos kioskas, o ypač nuo seno, dar iš sovietinių laikų, likusios įeigos į viešuosius tualetus atrodo kaip vartai į metro.

Iš požemių sklindantys garsai įrašyti Niujorko ir Berlyno metro stotyse. Garsinę instaliaciją parengė kompozitorius ir elektroninės muzikos atlikėjas Vytautas V.Jurgutis.

Garsinių projektų vajus

Specialų projektą "Garsovaizdis" pradėta rengti prieš metus, Vilniui tapus Europos kultūros sostine. Juo pamėginta meniškai įprasminti garsinę Vilniaus aplinką. Tąkart dienos šviesą išvydo du renginiai – "Vargonų miestas" (vienu metu iš septynių Vilniaus bažnyčių į aikštę tiesiogiai transliuotas specialus muzikos kūrinys) ir "Muzika oro uostams" (Vilniaus oro uoste atliktas kultinio brito Briano Eno kūrinys).

Be to, praėjusių metų rugsėjį buvo įgyvendintas projektas "Kalbančios durys": interaktyvios garso meno instaliacijos buvo įrengtos viešų institucijų duryse. Kiekvienas "Kalbančių durų" praeivis ar svečias turėjo galimybę prakalbinti duris, įgarsindamas durų varstymo girgždėjimą bei varstydamas ir grodamas durimis su įmontuota specialia elektronika.