Geltonos tribūnų kėdutės šalia Mindaugo tilto, originalūs suoliukai – prie Baltojo. Tokiais darbais dizainerių komandos pradėjo Neries pakrantės atgaivinimo planą.

Skatins žmones bendrauti

Daugelyje pasaulio miestų upių pakrantės – svarbiausi miesto traukos centrai, kuriuose nuolat verda gyvenimas, vyksta įvairūs susitikimai, buriasi menininkai. Vilniuje kol kas vaizdas liūdnas. Jį pagyvina tik meilę prisipažįstantys Neries krantai, ant vandens įrengta platforma, šiais metais pakrantė dar pasipuošė prieštaringai vertinama "Arka".

Kaip atgaivinti Nerį ir jos pakrantę? Šį klausimą gegužę sprendė kūrybinėse dirbtuvėse susirinkę dizaineriai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Praėjus keliams mėnesiams matome pirmus jų darbo vaisius. Šalia Mindaugo tilto iš tolo šviečia geltonos kėdutės, autoriaus Vytauto Puzero vadinamos "Koriu". Kol kas jų yra keturiolika, tačiau jei idėja pasiteisins ir sulauks žmonių palaikymo, jų pakrantėje galėtų atsirasti daugiau.

"Galėtų būti įvairių spalvų, raštų, visaip galima sužaisti. Žmonės jose susėdę galėtų žiūrėti kokius nors renginius ar tiesiog bendrauti", – idėją aiškino V.Puzeras. Jis prisidėjo ir prie kito darbo – originalaus baldo, kuris pastatytas prie Baltojo tilto ir skirtas kartu susėsti draugams ar šeimos nariams. Vietą prie Baltojo tilto dizaineriai siūlo suskirstyti į tam tikras zonas – šeimos, apmąstymo, įsimylėjėlių ir pan. Pagal tai tose zonose būtų pastatyti ir baldai.

"Iš esmės šie projektai skirti sugrąžinti žmonėms į krantinę. Reikia jai suteikti daugiau gyvybės. Istoriškai upė – pagrindinė traukos, verslo, komunikacijos vieta. Mes siūlome priemones, kaip tai padaryti", – sakė dizaineris.

V.Puzeras tikisi, kad prie krantinės atgaivinimo idėjos prisijungs daugiau miesto gyventojų: "Galbūt pavyks paskatinti žmones galvoti, ką dar būtų galima padaryti, visiems kartu sukurti visuomeninę erdvę."

Ėmėsi realių projektų

Tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse buvo sukurta daugiau projektų, tačiau kiti liks tik popieriuje. Juos galima įvertinti atėjus į parodą savivaldybėje antrame aukšte, vėliau jie bus demonstruojami Operos, A.Goštauto ir Dailės akademijos viešojo transporto stotelėse.

"Kiti dizaineriai įsijautė į miesto perplanavimą, naujų viešojo transporto stotelių rengimą ir panašiai. Buvo daug gerų idėjų, jos parodė, kiek daug dar galima padaryti, tačiau bent dabar jų neįmanoma įgyvendinti. Ėmėmės tų projektų, kuriuos įmanoma realizuoti", – sakė projekto "Dizainas visiems" koordinatorius Marius Dirgėla.

Kol kas savivaldybė davė leidimus šiuos kūrinius laikyti pakrantėje iki gruodžio pabaigos, tačiau dizainerių komanda tikisi vėliau šį terminą pratęsti. "Jaučiame savivaldybės palaikymą, tačiau tokį, kaip ir visi šiais laikais. Palaikome, plauk, bet mes gelbėjimo rato neturime ir pinigų jam nusipirkti taip pat. Jei išplauksime, jie mums paplos", – sakė M.Dirgėla.

Burs iniciatyvinę grupę

Šį projektą dizaineriai pradėjo kaip programos "Vilnius – Europos kultūros sostinė" dalyviai, tačiau kitais metais tikisi jį tęsti savarankiškai. Lapkričio 20 d. savivaldybėje vyks konferencija apie pakrantės atgaivinimo galimybes. Pakrantės gaivinimo entuziastai tikisi, kad po jos pavyks suburti iniciatyvinę grupę, kuri rūpintųsi konkrečiais su tuo susijusiais darbais.

"Nėra taip, kad mes esame mažiukai karaliukai saliamonai, kurie sako: mes patys nusprendėme ir dabar jau taip darysime. Jei oficialiai viską dabar imtume daryti, reikėtų rengti kokį nors viešą konkursą ar panašiai. Dabar tiesiog imamės iniciatyvos, norime suvienyti žmones. Yra daug idėjų, entuziastų, bet visi po vieną nėra išgirstami", – sakė M.Dirgėla.