Šį pirmadienio vakarą, 20 val., LNK laida „Nuo... Iki...“ parodys A. Jagelavičiūtės interviu, kuris buvo nufilmuotas dar lapkričio pabaigoje ir laukė, kol bus ištransliuotas laidoje „Bučiuoju. Rūta“ kalbant apie tamsiąją populiarumo pusę – kas geriau nei Agnė galėjo ją žinoti? 

A. Jagelavičiūtė mokėjo kurti intrigą ir, kaip pati sakė, žaisti viešumo žaidimus. Interviu ji prasitarė, kad ruošiasi kūrybinių atostogų, planuoja tapyti ir rašyti naują savo knygą. 

„Yra taisyklė nesakyk op neperšokęs griovio, bet, iš kitos pusės, tai nėra visai naujas planas, jis ganėtinai senas. Esu parašiusi keturias knygas, nesvarbu, kad jos kulinarinės, tai vis tiek knygos. Per gyvenimą svajoju parašyti labai skirtingų knygų, labai norėčiau kada nors parašyti gerą detektyvą, bet tam reikėtų pasitreniruoti. Ne dėl to, kad kažko labai prisikaupė, man tai kūrybinis procesas. Aš noriu parašyti knygą, kokios dar nėra“, –  kalbėjo A. Jagelavičiūtė.

Ji pasakojo, kad būsima knyga turėtų būti tarsi dienoraštis, kuriame tilptų ne tik jos išgyvenimai, bet ir kūryba, eilės ir iliustracijos. Nebijokit, sakė ji, trokštamos išpažinties tikrai bus.

A. Jagelavičiūtė – apie svajones:

„Būna labai sunku, nevaidinsiu, būna ir nevilties akimirkų, ir visa kita. Tenka vis susitaikyti su tuo, koks gyvenimas yra, ir gyventi, bet irgi nenorėčiau, kad atrodytų superdrama, kaip čia viskas blogai. Nėra blogai, fainai, gerai“, – kalbėjo A. Jagelavičiūtė.

Moters atvirumas dažnai padėdavo kitiems bijantiems pažvelgti į savo vidų tai padaryti, ne vieną, prireikus psichologinės pagalbos, paskatino kreiptis į specialistus. Nors ji pati ne kartą yra sakiusi, kad tai ne taip paprasta, kai žinai, kokie komentarai po kiekvieno jos interviu pasipildavo viešumoje.

„Nėra taip, kad pavaikščiojai į terapiją dvidešimt keturis kartus ir, žinai, aš sveika. Ne, tu esi sudaužytas, renki save iš kažkokių stikliukų, iš pagaliukų klijuoji, klijuoji, gal kažkada po kokių penkerių metų pasimatys šviesa tunelio gale“, – kalbėjo A. Jagelavičiūtė.