Tai buvo kvailas poelgis, bet Dievas ištiesė ranką. Taip savo lažybas prieš septynerius metus vertina 47-erių kaunietis, nušokęs nuo Kauno hidroelektrinės užtvankos viršaus ir likęs gyvas. Nuo tilto atbrailos iki vandens – maždaug 28 m.

Žudytis nė nemanė

"Niekam nerekomenduoju pakartoti šio, švelniai tariant, neprotingo poelgio, – nuoširdžiai prisipažįsta Linas (pavardė redakcijai žinoma). – Galėjau arba žūti, arba likti neįgalus visą likusį gyvenimą."

Linas nepamena nė vieno nuo Kauno HE nušokusio ir gyvo likusio žmogaus. Užtai jis žino bent tris atvejus, kai užsimušė jo "žygdarbį" pakartoję vyrai. Tiesa, šokti maždaug nuo 28 m aukščio pasirenka tik viltį praradę savižudžiai ar nestabilios psichikos žmonės.

"Ne, nesirengiau nusižudyti", – dabar kvatojasi Linas ir kaltina savo kvailumą, alkoholį ir neatsargiai duotą garbės žodį, kurio, jam atrodė, būtina laikytis.

Tos lemtingos dienos išvakarėse Šančiuose gimęs ir augęs vyras linksminosi su dviem draugais. Nejučia vyrai pradėjo kalbėti apie HE, o netrukus jau lažinosi, kad nušoks nuo tilto atbrailos į tuomet nusekusį Nemuną.

Laikėsi savo žodžio

"Jei tu nušoksi, šoksime ir mes", – tuomet Linui prisiekinėjo du jo draugai. Nenorėdamas minėti vardų, Linas juos pavadino Runduliu ir Pinokiu.

"Lažybos ir duotas žodis – man garbės reikalas", – prisipažino vėliau save kvailinęs vyras. Taigi kitą dieną jis su dviem draugais nuvažiavo prie hidroelektrinės.

Tiesa, iš pradžių Šančių gyventojas manė, kad jie šoks ne nuo tilto atbrailos, o nuo daug žemesnio objekto – nuo maždaug 8–10 m aukščio pakylos krašto. Nuo jo visi buvo žvejoję.

"Na, gerai, žodis yra žodis", – prisipažino kresnas, penkiakovę, ledo ritulį, futbolą žaidęs ir tuomet apie 90 kg svėręs Linas.

Sportinėmis kelnėmis vilkėjęs ir naujomis basutėmis avėjęs vyras perlipo tilto turėklą ir šoko žemyn.

Patyrė didelį skausmą

"Aš labai bijau aukščio, – dabar, žvelgdamas žemyn į putojantį vandenį, pašiurpęs prisipažino kaunietis. – Iš toli HE atrodydavo ne itin didelė, tačiau kai užlipi ant tilto krašto ir pažvelgi žemyn..."

Lino skrydis nuo užtvankos tilto į vandenį truko apie 3 sek. Po to jis, stebint išsigandusiems draugams, pliumptelėjo į vandenį, kurio gylis tuo metu siekė apie keturis metrus.

"Kiek aš čia dar krisiu? Kur vanduo?" – šmėkštelėjo vyro galvoje per tris kryčio sekundes. Be reikalo Linas žvilgtelėjo žemyn. Po akimirkos jis ne tik visu kūnu, bet ir veidu stipriai pokštelėjo į vandenį. Maža to – Linas buvo atsimerkęs.

"Skausmas – neapsakomas. Susitrenkiau labai smarkiai, – po šuolio jis patyrė šoką, galbūt akimirkai galėjo būti praradęs sąmonę. – Išnėręs yriausi iš visų jėgų, tačiau sunkiai susivokiau erdvėje. Šokas. Laimė, iš pradžių chaotiškai plaukęs į visas puses, netrukus po tiltu pastebėjau metalines kopėtėles ir, šiek tiek atsigavęs, įsikibau į jas iš visų jėgų."

Pasruvusios akys ir mėlynės

Vienas Lino draugas nubėgo žemyn ir nuplaukė jo link, kitas iškvietė pagalbą. Atskubėjęs HE darbuotojas metė Linui gelbėjimo ratus, kurie, tikino kaunietis, lūžo, nes buvo seni ir sudūlėję. Netrukus atvažiavo ugniagesių gelbėjimo komanda ir greitosios pagalbos automobilis.

"Draugas siūlė plaukti kartu, tačiau aš, neatsigavęs nuo šoko, nepaleidau kopėtėlių, – prisiminė kresnas vyras. – Vėliau su gumine valtimi priplaukė gelbėtojai, kažko suleido... Prabudau tik ligoninėje."

"Nesižudžiau", – gelbėtojams, medikams, pažįstamiems nekart turėjo aiškintis Linas.

Linas pamena, kad atrodė baisiai: krauju pasruvusios akys, pamėlynavęs, pilnas kraujosrūvų kūnas.

Smarkiai susitrenkusį vyrą iš ligoninės draugas nuvežė į Kauno akių ligų kliniką, kur Linui diagnozavo apie dešimt mikroskopinių žaizdelių akių tinklainėje.

"Po to įvykio ne kartą buvau nuėjęs į tą vietą, – neslepia Linas. – Kaskart, žvelgdamas žemyn, pašiurpstu ir džiaugiuosi, kad likau gyvas. Dievas man ištiesė ranką..."

Lino žmona apie sutuoktinio "žygdarbį" sužinojo tik praėjus kiek laiko. Jos reakcija buvo piktai sviestas žodis: "Kvailys!" Linas nesupyko. "Kvailas poelgis, be jokio pateisinimo", – apibūdina jis ekstremalų savo nuotykį.

Tačiau sakoma, kad gyvenime niekas nevyksta be reikalo. Dabar Linas nebevartoja nė lašo alkoholio ir jau penkerius metus nerūko.

Renkasi savižudžiai

Nemune įrengta Kauno HE pradėta statyti 1955 m., pradėjo veikti – 1959 m. pabaigoje. Oficiali veiklos pradžia – 1960-ieji. Kauno hidroelektrinės užtvankos ilgis – 1530 m.

Žmonės savo savižudybės vieta ne kartą buvo pasirinkę Kauno HE. Manoma, kad nuo jos nušokęs liko gyvas tik vienas žmogus.

Paskutinį kartą gelbėjimo tarnybos kviestos praėjusią savaitę. Rugsėjo 17 d. pranešta, kad ant Kauno hidroelektrinės tilto perlipęs turėklus stovi vyras. Atskubėję ugniagesiai rado vyrą, kuris viena koja buvo perlipęs turėklus. Laimė, gelbėtojai atkalbėjo jį nuo drastiško žingsnio ir perdavė medikams.

Oficialių duomenų, kiek žuvo nuo hidroelektrinės nušokusių žmonių, nėra. Bene paskutinį kartą, pagal oficialius duomenis, savižudybė, nušokus nuo HE užtvankos, įvyko 2004-ųjų rugsėjį.

Policijos budėtojai apie tai sužinojo iš pro šalį važiavusio vairuotojo, surinkusio numerį 112. Šio liudytojo teigimu, keistuolis, nusirengęs drabužius, šoko žemyn nuo nemažo aukščio.

Ugniagesiams gelbėtojams ir greitosios pagalbos medikams apie šį įvykį pranešė hidroelektrinės apsauga. Pastaroji savižudybę nufilmavo.

Policijai ir medikams laukiant ant kranto, ugniagesių narai iš pradžių paieškas vykdė valtimi. Po to, jau nebesitikint, kad žmogus galėjo išplaukti, pradėta nardyti.

Policijai apklausus žvejus, mačiusius dingusįjį vandenyje prieš pat jo žūtį, paaiškėjo, kad tai – 1962 m. gimęs kaunietis, gyvenęs Kovo 11-osios gatvės rajone ir jau kelis kartus baustas už nelegalią žvejybą Kauno mariose.

Apklausus liudytojus nužudymo ir nelaimingo atsitikimo versijos atmestos. Manoma, kad savižudybe baigėsi pernakt trukusi žvejyba, kurioje tradiciškai girtauta.