„Teledema“ – mobiliojo ryšio operatorius, kuriantis ryšį. Artimą, šiltą ir jautrų, jau 15 metų vienijantį daugiau nei 63 500 žmonių. Vedini troškimo atskleisti nesuvaidintą ryšį ir jausmą, veidais komunikacijoje pasirinkome rodyti savo klientų portretus. Džiugina tai, jog daugybė klientų nepabijo dalelės gyvenimo patikėti mums. Nori būti siejami bei matomi kaip mus supančio ryšio dalis.

Nuolat besikeičiančioje kasdienybėje klientų lojalumas, noras būti kartu ir pasitikėjimas yra didžiausias įvertinimas. Mes tikime tuo pačiu, o tai veda į priekį.

Dalinamės visų mūsų istorijomis, kiekvienas mūsų – ypatingas. Šį kartą istorija žmogaus, su kuriuo auginame draugystę nuo pat pradžių, 15 metų. Inga Jankauskaitė ir jos mintys apie tai, kas įkvepia.

– Sakoma, kad žmogus gali geriausiai pažinti save bendraudamas su kitais. Inga, ar pritariate tokiai nuomonei?

– Yra tiesos – parodyk savo draugus, pasakysiu kas tu. Bet aš laikui bėgant darausi ne tokia kategoriška. Ypač savęs pažinimo klausimais. Nes tai nesibaigiantis procesas. Turi nuolat gaudyti save už uodegos.

– Kaip Jūs suprantate, kas yra žmonių tarpusavio ryšys?

– Nuoširdus leidimas kitam būti savimi šalia tavęs.

– Ar lengva tapti Jūsų draugu?

– Mano situacijoje draugais tampame dirbdami, todėl kad tai neatsiejama nuo bendramintiškumo. Nuo virimo toje pačioje sriuboje. Tačiau turiu ir senų, laiko patikrintų draugų, kurių ilgiuosi ir urzgiu, kad laikas ne mano sąjungininkas.

– Ar Jus džiugina maži, kasdieniniai dalykai?

– Tai yra mano didžiausias iššūkis! Bet aš atkakliai treniruojuosi.

– Ar Jums svarbi vidinė ramybė? Kaip ją puoselėjate?

– Ramybė yra poilsio sąlyga. Ieškau ir ilgiuosi jos. Bet aiškiai jaučiu tą vidinę salą, į kurią remiuosi streso sraute. Vienintelis skirtumas tarp manęs prieš 20 metų ir dabar – kad aš jau ryškiai atskiriu dalykus, dėl kurių apskritai verta jaudintis. O jų, tiesą sakant, vos keli.

– Kaip manote, ar prisiminimai žmogui yra svarbūs? Ar prisiminimų tematiką galima pajausti ir Jūsų kūryboje?

– Ooo... jie yra kelių tipų: tiesiog sentimentai ir sentimentai atvedantys išvadų. Mano prigimtyje yra troškimas sunkiausias patirtis suformuluoti vienu sakiniu. Darosi, kaip savotiškas azartinis žaidimas. Galiu nenurimti iki ryto, kol nerasiu „TO“ sakinio.

– Kokias asociacijas jums kelia fotografija ir ką ji reiškia Jums?

– Aš nekenčiu fotografuotis, bet mano draugai labai gerai fotografuoja! Tenka susitaikyti (šypsosi). Aš myliu gyvą, emocinę, pagautą akimirką! Fotografija studijoje prie sienelės yra kankinimo kambarys (juokiasi).

– Ar galima sakyti, jog nuotraukos yra žmogaus gyvenimo istorijos dalis?

Vienintelis skirtumas tarp manęs prieš 20 metų ir dabar – kad aš jau ryškiai atskiriu dalykus, dėl kurių apskritai verta jaudintis. O jų, tiesą sakant, vos keli.

– Nežinau... aš nemėgstu. Nerūšiuoju, nesaugau ir apskritai dažniausiai tingiu. Man gaila gyvenimo per telefono akutę.

– Inga, Jūsų kūryba ir asmenybe žavisi daugelis žmonių, pasidalinkite kaip Jūs atradote/suradote save?

– Atsakymo į šitą klausimą nėra. Yra tiesiog mokslų, drąsos, darbo, sėkmės, svajonių ir didžiulio nuolatinio reikalavimo iš savęs maksimumo grandinė. Man svetima džiaugtis savimi. Dažniausiai vis tiek baruosi ir graužiuosi.

– Profesionalumas – vertybė? Gal tai ir yra viena iš kūrybos pamatinių dalių?

– Jis atsiranda praktikuojant. Kai jau patiri, jog bet kokioje formoje ar nuotaikoje būdama padarysi darbą profesionaliai. Bet čia spąstai! Nes vien jis manęs seniai nebedžiugina. Tai, ką veikiu, yra visada komandinis darbas, todėl dabar nuolat trokštu partnerystės. Lygiaverčio „ping pongo“. Tada gimsta situacijos ir humoras. Virpantis oras ir nuščiuvusi publika. Narkotikas!

– Kino filmai, teatras, darbas televizijoje. Kaip nepamirštate mėgautis ir gyventi šia diena, čia ir dabar?

– Mokausi ir mokysiuosi. Tiesiog metai aiškiai rodo patys, kad kito momento, nei „čia ir dabar“ nėra.

– Su „Teledema“ esate jau 15 metų, kuo pagrįstas toks ilgalaikis, artimas ryšys?

– Aš esu lojalus žmogus. Mano tėvai, broliai yra tai, į ką remiuosi – saugome tradicijas kartu. „Teledema“, jau galiu sakyti, yra mano šeimos tradicija.

Dalinamės mūsų istorijomis socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Gera skaityti tai, kas tikra.