Šiandien baigiasi Klaipėdos muzikinio teatro festivalis "Opera.lt", skirtas profesionaliajai lietuviškai operai. Per penkias dienas jame pristatyta nacionalinė premjera ir darsyk parodyti naujausi teatro pastatymai vaikams.

Populiarina žanrą

Prasidėjęs seminaru-diskusija "Nuo idėjos iki scenos" naujasis festivalis tarsi pabrėžė savo edukacinį užmojį – patyrinėti ir paskatinti visuomenės susidomėjimą opera. Ir darė tai derindamas rimtą ir žaismingą intonacijas.

Seminaro metu buvo pristatyta lietuviškos operos istorija, raida, autoriai, diskutuota apie nacionalinės operos šiandienę situaciją, jos problemas ir perspektyvas. Taip pat aptarti vaikų ir jaunimo meninio švietimo bei priartinimo prie operos klausimai, svarstyta apie alternatyvių operos rūšių (pvz. roko opera, opera-melodrama) fenomeną, inovacijų ir tradicijos santykį lietuvių operos pastatymuose, operos žanro populiarinimo visuomenėje galimybes. Viena iš jų buvo išbandyta tuoj pat – prieš Vidmanto Bartulio operos "Aušrinė" premjerą surengtas susitikimas su jos kūrybine grupe.

Nušvito "Aušrinė"

Po nacionalinės operos praeities ir dabarties apžvalgos melomanai turėjo retą galimybę – "užmesti akį" į operos ateitį. V.Bartulio vienos dalies, dviejų paveikslų, dešimties scenų opera lietuvių mitologinės sakmės motyvais "Aušrinė", rampų šviesą išvydusi lapkričio 28-ąją, tapo svarbiausiu festivalio įvykiu.

Jis į nusistovėjusį uostamiesčio meninį gyvenimą įnešė smagios sumaišties. Net šios srities profesionalai nežinojo, kaip vertinti naująjį kompozitoriaus V.Bartulio, dirigento Vladimiro Konstantinovo, režisieriaus Alvydo Vizgirdos, scenografės ir kostiumų dailininkės Martos Vosyliūtės, choreografės Ingos Briazkalovaitės, garso režisieriaus Donato Indrišiūno, šviesų dailininko Donato Šimonio ir teatro artistų kūrinį. Naujoji opera atvira diskusijoms.

O publika įvertino išsyk – šiltais plojimais. Spektaklis daugelį pakerėjo muzika, supynusia lietuvių liaudies tradiciją su šiuolaikiška minties raiška, ir neprastu jos atlikimu. Malonu buvo klausytis Mindaugo Rojaus, Rasos Ulteravičiūtės, Loretos Ramelienės, Aurelijos Dovydaitienės, Redos Jucevičienės, Vytauto Bytauto, choro artistų dainavimo. Žiūrovai įvertino ir originalų scenovaizdį – sunkius veltinio debesis, aukštyn gerokai ūgtelėjusią sceną, stilingus artistų kostiumus iš lino, spektaklio gyvybės dominantes – raudoną ir mėlyną spalvas, – galima spėti, simbolizuojančias žemiškąjį ir dangiškąjį ryšį. Bet kai kam dievybių vežimai labai priminė prekybos centrų konteinerius... Kažkam neįtiko, kad orkestras skambėjo iš įrašo, o ne gyvai. Kitiems spektaklis atrodė mažumėlę statiškas, siužetas – supainiotas, be to, jį "visu ūgiu" matė tik sėdintys parteryje – maždaug du trečdaliai salės... Vis tiek visi nuoširdžiai džiaugėsi naujo kūrinio gimimu.

Su atrakcijomis vaikams

Festivalį žaviai pagyvino jo metu teatre veikęs atraktyvus "Vaikų operos klubas", kuriame su mažaisiais žiūrovais žaismingai bendravo operos kūrėjai – Režisierius, Dirigentas, Kompozitorius. Vaikai buvo įtraukti į žaidimą, kurio metu patys kūrė operą. O paskui žiūrėjo profesionalų sukurtą Antano Kučinsko "Bulvinę pasaką", tituluotą geriausiu darbu teatro vaikams srityje per 2007–2008 m. Lietuvos teatrinį sezoną ir apdovanotą "Auksiniu scenos kryžiumi".

"Opera.lt" šiandien baigsis klaipėdiečio kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo opera vaikams "Ką senelis padarys, viskas bus gerai", šiemet pavasarį pastatyta Klaipėdos muzikiniame teatre.

Visi trys operos spektakliai kameriniame festivalyje pabrėžė savo klaipėdietišką kilmę, primindami, kad uostamiestyje nacionalinė opera itin puoselėjama. Ir kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, įkopęs jau į trečią dešimtį, prasidėjo būtent nuo operos – Audronės Žigaitytės "Mažvydo". Būtų nuostabu, jei "Opera.lt" ateityje suteiktų galimybę nors fragmentiškai sugrįžti ne tik prie "Mažvydo", bet ir prie "Žilvino ir Eglės", Giedriaus Kuprevičiaus "Prūsų" pastatymų šiame teatre. Ir kitų nacionalinių operų – tradicinių ir pačių moderniausių šio žanro atmainų Lietuvoje.