Orinta Leiputė nuo vaikystės, prabėgusios Žemuosiuose Šančiuose, nepraeidavo abejingai pro drugelį, paukštelį, kačiuką ar šunelį. Tokia ji, Kauno miesto tarybos narė, yra ir dabar, neatsitiktinai prieš kelerius metus sutikusi vadovauti visuomeniniais pagrindais veikiančiai Gyvūnų globos ir priežiūros tarybai, kuriai darbo – per akis.

Turėjo drugelių kapines

Toli nuo miesto šurmulio pasislėpusioje sodyboje O.Leiputė vasaroja ne viena. Su ja – kažkada jos priglausti beglobiai gyvūnai: smagi kalytė mišrūnė Berta ir švelnios apelsinų spalvos katinas Rickus.

"Kiek save prisimenu, tėvų namuose visada gyveno katė ir šuo, be kurių neįsivaizdavau savo vaikystės. Auginant gyvūnus atsirado ir pareiga – šuniuką išvesti laukan, pašerti. Kartu su šuniuku nejučia augo ir mano atsakomybė už jį. Su sese Nomeda net buvome įrengusios mūsų kiemo pakraštyje kapinaites negyviems drugeliams ir paukšteliams laidoti. Manau, kad kiekvienoje šeimoje su vaikais turėtų augti koks nors gyvūnėlis – efektyvi priemonė ugdyti vaikų supratingumą, jautrumą, atsakomybę už silpnesnįjį. Esu tikra, kad gyvūnas labai reikalingas ir garbaus amžiaus vienišam žmogui, kuriam jis sudaro ne tik malonią kompaniją, bet ir sutvarko dienos ritmą, nes šeimininkas turi nustatytu laiku išvesti šunelį laukan, pašerti", – įsitikinusi O.Leiputė.

Šuo gliaudė saulėgrąžas

Vienu metu Orintos namuose gyveno net penki gyvūnai. Gimtadienio proga draugai jai buvo padovanoję rusų spanielę Airą, o du šunelius ir du kačiukus moteris parsinešė tiesiog iš gatvės.

Išmaudytus, sušukuotus, išgydytus ir sutvirtėjusius buvusius beglobius gyvūnus Orinta išdalijo jų likimams neabejingiems žmonėms.

"Labai pasigendu savo gražuolės Airos, kurią neseniai palaidojau savo sodo pakraštyje, po "Maskvos gražuolės" veislės alyvų krūmu. Aira turėjo savitą būdą: aplodavo barzdotus vyrus ir policininkus, nes nemėgo uniforminių galvos apdangalų. Jai nebuvo svetima daržininkystė, tačiau ji vis per anksti nuimdavo darže dalį mano bulvių, agurkų, morkų ar pomidorų derliaus. Įdomiausia būdavo stebėti, kaip ji ragaudavo parsineštą iš lysvės svogūną: atsikandusi tuoj pat aplodavo savo neįprasto skonio grobį ir mušdavo jį letena. Visai kitaip ji elgėsi su nedygliuotais agrastais – nusiskintą uogą iščiulpdavo ir jos odelę išspjaudavo. Mokėjo ji ir saulėgrąžas gliaudyti", – tvirtino Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos vadovė.

Žaidžia su bangomis

Orintos sodyboje gyvenantis katinas Rickus dar tik trejų metų, bet pagal randų gausybę galėtų konkuruoti su daug vyresniais savo gentainiais.

"Tai labai kovingas ir atkaklus katinas – kniauks ir glaustysis apie kojas tol, kol negaus pageidaujamo kąsnio. Manau, kad retas kuris katinas galėtų pasigirti ir atostogomis prie jūros su šeimininkais, o štai Rickus ten buvo ne kartą. Beje, jam labai patiko žaisti su bangomis – sprukti nuo artėjančios", – juokdamasi pasakojo O.Leiputė.

Su Rickumi sodų bendrijoje vasaroja ir mišrūnė Berta. Šią buvusią nusilpusią benamę Orinta priglaudė prieš septynerius metus. Sode Berta būna pririšta prie būdos, bet savaitgaliais, kai šeimininkė randa valandėlę laisvo laiko, eina su ja pasivaikščioti į gretimą mišką, pasimaudyti.

Beje, Orinta priminė, kad draudžiama vestis šunis į paplūdimį, tačiau nedraudžiama su jais būti ir maudytis atokiau nuo žmonių susibūrimo vietos.

Bertos ir Rickaus duetas

Septynerių metų Berta ir trejų Rickus puikiai sutaria tarpusavyje, dalijasi maistu ir bendru guoliu. Be to, abu linkę medžioti žiurkes ir peles, todėl šeimininkei šie graužikai nekelia sode jokių rūpesčių.

"Labai malonu, kai mane, pareinančią iš darbo, abu šie gyvūnai pirmi džiaugsmingai pasitinka. Gal todėl jie taip prisirišę prie manęs, kad buvo beglobiai?" – samprotavo Orinta, glostydama abu keturkojus įnamius.

Pašnekovė neslepia, kad negali ramiai praeiti pro benamį šunį ar katę, nors žino, kad miesto bute negalima laikyti daugiau kaip du gyvūnus. Tačiau ji, būdama miesto Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė, dėmesinga ne tik beglobių gyvūnų problemoms (prisiminkime tarybos pritarimą "Pifo" ir "Lesės" vykdomoms laukinių kačių populiacijos mažinimo akcijoms), bet ir namie auginamų keturkojų gerovei.

Būtent minėtos tarybos, kuriai vadovauja O.Leiputė, iniciatyva, susirūpinta dėl prekybos gyvūnais turgavietėse sąlygų. Svarstoma, kaip sugriežtinti privačių veislynų veiklą, nes kai kuriuose iš jų veislinės kalės žiauriai išnaudojamos.

Piktina neatsakingas elgesys

O.Leiputės nuomone, reikia uždrausti ir benamių gyvūnų dovanojimo akcijas per bet kokius renginius, kur dovanojamus kačiukus ir šuniukus žmonės ima noriai, bendros euforijos pagauti, tačiau ne vienas vėliau apsigalvoja ir išmeta juos į gatvę arba veža į gyvūnų prieglaudą.

"Aš myliu gyvūnus, bet priešinuosi, kad būtų laikomi kovinių veislių šunys. Jie neturi būti veisiami neatsakingai ir naudojami šunų kovoms. Manau, kad tokių pavojingų šunų savininkai turėtų pasirūpinti jų sterilizacija, – įsitikinusi O.Leiputė.

Baloje – 20 tūkst. litų

Pašnekovės nuomone, mūsų miestuose šunys vedžiojami su antsnukiais todėl, kad nė vienas jų nelaikė socializacijos testo. Vadinasi, daugelio jų elgesys neprognozuojamas.

"Lankydamasi užsienyje domėjausi, kodėl ten šunys vedžiojami be antsnukio. Pasirodo, prieš tai jie dalyvauja socializacijos programoje – pas mus apie tai galima tik pasvajoti", – įsitikinusi O.Leiputė.

Ji džiaugiasi bent tuo, kad Kaune pagrindinėse gyvūnų vedžiojimo vietose greitai bus pastatyta apie 50 konteinerių šunų išmatoms rinkti. Miestui tie konteineriai kainavo 20 tūkst. litų, nors, kaip paaiškėjo, jų turinys nebus utilizuojamas atskirai nuo kitų utilizuotinų dalykų.

Orintos iniciatyvos

O.Leiputė įsitikinusi, kad šunys vedliai labai daug padeda akliesiems. Jie turi žinoti, kad gali važiuoti viešuoju transportu su tokiais šunimis, jei šie bus su specialiu pavadžiu, o gyvūno šeimininkas turės jo sveikatos pasą su įrašais apie skiepus. Tokiu atveju šuo vežamas nemokamai, bet jis neturi užimti sėdimos vietos.

"Siūlysiu visuomenės lėšomis išlaikomoms gyvūnų globos organizacijoms dalyvauti savivaldybės skelbiamame paraiškų konkurse ir ieškoti galimybės gauti paramą asmenims, norintiems dresuoti šunis vedlius. Nugalėtojams atlyginimas galėtų būti mokamas pagal projektą iš savivaldybės biudžeto ar kitų šaltinių, o akliesiems jų šunų dresavimas nieko nekainuotų", – svarstė Kauno miesto tarybos narė O.Leiputė.

Jei pavyktų įgyvendinti šį projektą, neregių dalia mūsų mieste gerokai palengvėtų.