DJ Birutė. Taip beveik 30 metų Utenos rajono Užpalių kultūros centre diskotekas ir renginius vedančią Birutę Minutkienę juokais vadina čia apsilankęs jaunimas iš didmiesčių.

Anksti tapo našle

„Gyvenime reikia ne bambėti, bet šėlioti. O likimas mane džiugina“, – šypsosi 47 metų moteris, kuri po ketverių santuokos metų tapo našle, išaugino du sūnus, neteko tėvo, uošvio ir pati neseniai sirgo vėžiu.

„Labas vakaras geriausioje vietoje Užpaliuose ir Utenos rajone! Džiaugiuosi, kad esate čia. Patikėkite, niekur kitur geriau nebus!“ – kiekvieną šeštadienio vakarą per mikrofoną sako Užpalių kultūros centre diskotekas vedanti šio centro koordinatorė B.Minutkienė.

Vietos jaunimo mylimos, draugiškos ir linksmos moters šypseną mums kalbantis kelis kartus pakeitė trumpai tarsi šešėlis sublizgusios ašaros. Tuomet, kai Birutė kalbėjo apie netektis, ligą.

Penkeri metai be penkių dienų: tiek pragyveno ji su vyru, kol tapo našle. Dabar jos sūnui Tomui – 24, Deivilui – 23 metai. Kai mirė jų tėtis, jie buvo maži.

Nukasė bulves ir išgyveno

„Kai vyras išėjo... – Birutė nė karto neištarė žodžio “mirtis„, – buvo labai sunku. Nežinau kodėl, bet tuomet sau pasakiau: jei nusikasiu bulves – išgyvensiu. Gyvenau ūkiškai, moku dirbti su arkliu, nieko į lauką, išskyrus vaikus, neleidau. Bulves nusikasdavau – išgyvenome.“

Po dvejų metų moteris neteko tėvo, dar po dvejų – puikiai su ja sutarusio ir ją mylėjusio uošvio.

„Žmonės kartais nesuprasdavo, kodėl negaliu kažkur ilgiau užsibūti ar pavėluoju į susirinkimą, – šyptelėja B.Minutkienė. – Na, sėdi mano vaikas ant puoduko, negaliu jo palikti, o mobiliųjų telefonų tuomet nebūdavo. Gyvenau netoli kultūros namų, nubėgdavau per pietus pažiūrėti, ar dar miega vaikai, vakare vėl – į namus ir į darbus, vesti diskoteką.“

Gimė namuose

Birutei kelia šypseną dabar keliamas triukšmas dėl to, kad moterims draudžiama gimdyti namie net ir gydytojui prižiūrint.

Ji juokauja, kad gimė prie staklių, nes mama buvo audėja ir gimdyti pradėjo darbe.

„Taip, mane mama pagimdė namuose. Tėtis mane priėmė, – pasakoja B.Minutkienė. – Nekilo jokių problemų. O dabar puiki medicinos aparatūra, tad gydytojai gali prognozuoti, kada kils problemų. Kodėl sveikos moterys, jei nori, negali gimdyti namuose?“

Tuomet pagimdžiusi savo pagrandukę – Birutę, penktą vaiką šeimoje, jos mama nusiprausė, apsirengė ir pagal tų laikų reikalavimą su neštuvais buvo nunešta į po dviejų valandų iškviestą greitosios pagalbos automobilį ir išvežta į ligoninę, kur privalėjo praleisti 10 dienų.

Muzikalių tėvų dukra

„Turbūt muzika skambėjo, kai tėvai mane kūrė, nes tėtis buvo muzikantas, grojo sandėlyje, kur vykdavo kaimo gegužinės, – klausiama apie meilę muzikai, pasakoja Rokiškio rajone, Kriaunų seniūnijoje, Laimės kolūkyje, Vytėnų kaime gimusi B.Minutkienė. – Tėtis nupirko man mažą akordeoną, o aš išmokau groti iš klausos.“

Dabar Užpaliuose gyvenanti kultūros namų koordinatorė yra vadovavusi ne vienam šokių kolektyvui, vien 2012 m. suorganizavo 114 renginių, iš jų – 43 diskotekas.

Birutė tradiciškai per Naujųjų metų minėjimą paskelbia, kiek Užpaliuose žmonių tais metais mirė, kiek gimė. Šiuo metu Užpalių miestelyje – 776 gyventojai.

„Čia grojo daug mūsų garsenybių“, – pastebėjusi žvilgsnį į kultūros centre plakatais nukabinėtą sieną taria Birutė.

Ji tik nenorėjo įvardyti garsus dainininko, kuris nesutiko koncertuoti „kaimo“ šventėje už 2 500 litų. Beje, vėliau jis buvo atvykęs reklamuoti partijos.

Pradžia – juostinis magnetofonas

Juostinis magnetofonas, žalias ir raudonas filtras ir dvi juostos – „Rondo“ ir „Vairas“. Tokį bagažą B.Minutkienė turėjo vesdama Užpaliuose pirmąsias diskotekas.

Klausydamasi radijo ji įrašydavo patikusias dainas, po to degtukais pažymėdavo juostas, kad žinotų, kiek prasukti. Vėliau atsirado kasetės, kurias prasukdavo žirklėmis arba pieštuku.

„Atsinešiau akordeoną, vienas gabus jaunuolis išėmė dumples, padarė, kad grojant mirksėtų ir šviestų lemputės“, – šyptelėja Birutė, prisiminusi praeitį ir anšlagą, kai eilės pašokti jaunimas laukdavo net koridoriuje, o į šokius susirinkdavo apie 300 žmonių.

Mylima jaunimo

Šiandien Birutė turi nešiojamąjį kompiuterį, kurį pradaro atsuktuvu, bet kuris, anot jos, vertas milijono.

„Angliškai nemoku, bet klausau jaunimo mėgstamos muzikos, o po kelių diskotekų paaiškėja, kas jiems patinka“, – Birutė ugdo jaunimo skonį, todėl Užpalių diskotekose skamba ir daug lietuviškos muzikos, taip pat įvairių klasika tapusių garsių grupių dainų, nuskamba netgi polka.

„Kartais skamba ir house muzika. O “torentai„ mane jau užblokavo, nes viršijau atsisiunčiamos muzikos kiekį“, – juokiasi didžėja.

Birutė mėgsta Andriaus Mamontovo, nostalgiją jai kelia Alos Pugačiovos, Laimos Vaikulės „Vernisaž“, Dariaus Milerio grupės „Nojus“ dainos.

Ją myli ir ne tik suaugusieji, bet ir jaunimas. Ji visada sulaukia SMS per svarbiausias šventes, gimtadienius.

B.Minutkienė prisimena, kaip jaunimas iškaršė kailį vienam padauginusiam alkoholio vaikinui, kuris parodė trijų pirštų kombinaciją, kai Birutė neturėjo jo mėgstamos dainos „Čuda“ (Stebuklas).

Kartą buvo sumušta

Muštynės? Per kelias dešimtis metų buvo visko. Birutė pamena dvejas muštynes, kai atvykėliai chuliganai ieškojo kažkokio kito nusikalstamo pasaulio atstovo ir mušė visus iš eilės. Kartą per galvą gavo ir ji.

„Pasijutau kaip Nikulinas iš “Operacijos Y„. Kažkas iš atvykusių chuliganų kažkuo smogė per galvą. Užčiuopiau kažką šilto, slidaus. Bet vyno, kaip Nikulinas, neturėjau, tad supratau – kraujas“, – juokiasi humoro jausmo nepraradusi moteris.

Su Utenos jaunimu užpaliečiai dabar nesimuša, kaip, beje, nuo seno buvusiais jų atseit priešais – Vyžantų jaunimu: pastaruoju metu ne viena užpaliečių mergina įsimylėjo ir ištekėjo už šio miestelio vyrukų, tad tarp miestelių senokai įsisvyravo taika.

„Šokių salėje griežtai neleidžiu muštis, nors incidentų per diskotekas, kurios vyksta nuo 21 iki 1 val. būna labai nedaug. Džiaugiuosi, kad nevartoja narkotikų, nebent tai atkeliauja su atvykėliais iš Vilniaus, – svarsto Birutė. – Tiesa, kažkada seniai mane šokiravo vaizdas, kai jaunimas leidosi į veną sumaišytą kraują.“

Gailisi, kad dingsta romantika

47 metų diskotekų vedėja matė ir daug meilės dramų, tačiau jaunimas ja pasitiki, sutaria, todėl moteris niekada neišpasakoja jų paslapčių. Tik prisipažįsta, kad kartą net užtiko salėje besimylinčią porelę.

„O šiltuoju metu jaunimėlis leidžia sau daug. Iškart gilūs bučiniai, aukštai landžioja rankos. Gaila, kad dabar jaunimas neišsaugo paslapties, romantikos, jausmų. Bet gal aš jau pasenau? Juolab kad šokiuose nesilanko jau net pirmųjų mano organizuojamų diskotekų lankytojų vaikai“, – kalba Birutė.

Įdomu, kad jau kelis kartus bandžiusi perduoti diskotekas vesti jauniems žmonėms, turinti aktyvių padėjėjų, Birutė vis sulaukia jaunimo raginimų: „Birut, vesk tu, nes jie leidžia vienodą muziką.“

Svarstė, ar palikti pasaulį

Už diskotekos vedėjos pulto stovinti B.Minutkienė stebina atvykėlius iš kitų miestų, kurie ją filmuoja, fotografuoja mobiliaisiais telefonais, netiki, kad už pulto stovi 47 metų amžiaus moteris. Ji nustebino ir festivalio „Mėnuo Juodaragis“ lankytojus, kur buvo pakviesta svečio teisėmis.

„Esu kaip eksponatas, – numoja ranka Birutė. – Žinau, kad esu šiek tiek panaši į vyrą – ypač po ligos, po chemoterapijos.“

Apie prieš kelerius metus ją užpuolusį vėžį moteris kalba atvirai. Iš pradžių buvo labai nelengva. Ir tik priešą pažinus, su juo kovoti lengviau, mano Birutė.

„Likimas man šypsosi, – kalba moteris. Gydytojai sakė, kad jai buvo antra vėžio stadija. – Apie tai reikia kalbėti, nes gal kas nors supras, kad vėžį įmanoma išgydyti, kad reikia stengtis nepalūžti.“

B.Minutkienė neslepia, kad, užklupus onkologinei ligai, mąstė apie išėjimą iš šio pasaulio. Likimo ironija, dar prieš susergant, kartą su viena kolege diskutavo, bet nerado sprendimo, kokiu būdu geriausiai pasitraukti iš pasaulio savo noru.

„Mąsčiau, ar gyventi natūraliai, neinvestuojant į save, kad liktų vaikams, ir tada, kai bus nepakeliamai sunku, tyliai išeiti, – praeities dvejones išsako Birutė. – Bet man labai padėjo žmonės, ir ne tik Užpalių bendruomenė. Nė nesitikėjau, kad sulauksiu finansinės paramos. Vykdama chemoterapijos į Vilnių jaučiausi geriau, nes galėjau nusipirkti geresnių vaistų.“

Muzikinis katalogas – laidotuvėms

Už žmonių pagalbą Birutė dėkoja ne tik jiems, bet ir savo sūnums. Dabar 24 metų Tomas mokosi antropologijos Londone, o metais jaunesnis Deivilas studijuoja Kaune.

„Meniškos sielos, – apibūdina vyresnį sūnų, o apie jaunesnįjį sako: – Didelis Lietuvos patriotas, dalyvauja visuose šventėse, eitynėse.“

„Išauginau sūnus gerais žmonėmis“, – taria nuoširdi moteris.

„Išeiti ir palikti žmones, kuriems esi reikalingas, egoistiška. Numirti – lengviausia, nes nereikia kovoti“, – dabar įsitikinusi Birutė.

„Pasakyk sau: mirsiu rytoj, o šiandien – gyvenk, – šypsosi ji. – Tereikia geros motyvacijos gyventi. Juk gyvenimas duotas šėlioti, džiaugtis juo, o ne liūdėti, bambėti.“

Turbūt todėl B.Minutkienės kompiuteryje – nuolat kaupiamas muzikos katalogas, apie kurį žino vienas Kultūros centro rėmėjas, turintis laidojimo biurą.

„Jokių ašarų ir graudenimų mano laidotuvėse neturi būti, – griežtai yra prisakiusi Birutė. – Būtinai turės skambėti mano mėgstama muzika, nes kitaip man bus nuobodu gulėti.“