Su Liuse ir mergaitėmis bei keliais pimpačkiukais (kiti palikti užnugaryje), Gru ir Dru galiausiai susivienys tam, kad sutrukdytų Baltazarui Pratui vėl atgaivinti vaikystės metais televizijoje pelnytą šlovę, kadangi šis dėl savo tikslo yra pasiryžęs dulkėmis paversti visą pasaulį.
Pimpačkiukai: žaidimas baigtas
Ar studija „Illumination“ pražudė savo pimpačkiukus? Tai bus jau ketvirtasis ilgametražis filmas (neskaitant reklaminių trumpametražių), su kuriuo šie mieli geltonieji padarėliai šturmuos mūsų kasdienybę. Tačiau… kas per daug, tas nesveika: daugiau nebegalima!
Nors Pierre‘as Coffinas tiesiog užverčia visa geltona banga savo mažųjų personažų šypsenų, mimikų bei nerangumų, vis tik tai nebeturi nei tokio efekto, nei tokio šviežumo kaip pirmais kartais. Šia per gerklę lipančia autentika bandoma maskuoti scenarijaus silpnumą: Liusė be didelių sunkumų mokosi būti mama, Dru švelniai konfrontuoja su Gru, ir ką?
Dramatiški momentai sumažinti iki pavojaus, kurį reprezentuoja Baltazaras Pratas – ankstesnis populiarus dievukas, taip ir likęs įstrigęs devintajame XX a. dešimtmetyje – savo atakas jis ruošia atkartodamas Michaelo Jacksono garsiąją Mėnulio eiseną. Idėja gal ir nebloga, tačiau įgyvendinta taip, kad susilaukė tik pašaipų dėl tokio nevykusio bandymo atgaivinti šio filmo rutiną. Blogiausia, kad pabaiga lieka atvira tęsiniui.
Naujausi komentarai