XV Pažaislio muzikos festivalis lieka ištikimas tradicijoms: skirtingose jo scenose skambės klasika ir jos jungtys su kitais muzikiniais žanrais, girdėsime lietuvių ir užsienio atlikėjus.

Gegužės 30-ąją Pažaislio vienuolyno ansamblis vėl atvers duris muzikai, paskelbdamas tris mėnesius truksiančio festivalio pradžią. Antrus metus iš eilės festivalio programoje žibės mažiau nei įprasta tarptautinio lygio žvaigždžių.

Ribojamas biudžeto, festivalis šiemet siūlo mažiau nei įprasta stambiųjų žanrų muzikos kūrinių. Festivalio koordinatorius, Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta neslepia: pernai oras pasisekė, todėl ir krizės nesibaiminančių žiūrovų būta daug. Ir viltingai dairosi į dangų šiemet. Jam antrina festivalio meno vadovas, Kauno valstybinio choro vadovas ir dirigentas Petras Bingelis: esą publika festivaliui visuomet buvusi svarbi, o krizės sąlygomis – ypač. Paskelbus programą, šiandien prasideda prekyba bilietais į festivalio koncertus.

– Festivalio programą skelbiate tik dabar, kai garsūs užsienio festivaliai tai daro likus beveik metams iki renginio.

J.K.:"Programos negalime skelbti anksčiau, nes labai vėlai sužinome apie finansavimą. Su privačiais rėmėjais mes susiderame anksčiausiai – metų pradžioje. Bet paprastai labai ilgai laukiame savivaldybės ir Kultūros ministerijos sprendimų. Lėšas projektams savivaldybė tvirtina balandžio viduryje. Būtų puiku, jei savivaldybė ir ministerija iš anksto patvirtintų: tokia suma festivalis bus remiamas trejus metus iš eilės. Tai mums leistų kur kas anksčiau patvirtinti galutinę programą. Ją paskelbę, o kartu ir pradėję daug anksčiau pardavinėti bilietus, esu įsitikinęs, sulauktume kur kas daugiau užsienio publikos. Dabar išeina taip, kad turizmo agentūros mūsų iš anksto prašo: atsiųskite festivalio programą, siūlysime užsienio turistams. O mes bijome nudegti, nežinodami tikslaus finansavimo. Yra festivalių, kurie dėl to nudegė ir sudegė – tai Trakų festivalis. Organizavo renginius ne pagal savo finansus, ir bankrutavo."

– Ar jūs, kaip ir kitų kultūros renginių organizatoriai, didžiausia problema vadinate finansus?

P.B.: "Kad sudarytume gerą programą šiuo ekonomikos sunkmečiu, turėjome gerai pasukti galvas. Bet, kaip sakoma, svarbiausia ne gauti geras kortas, o gerai sulošti su prastomis. Koncertų skaičiumi festivalis nenusileidžia pernykščiam. Ir jų bus tikrai gerų. Kai turi pinigų, labai paprasta – gali kviesti ryškiausias užsienio žvaigždes. Pasiūlymų gauname iš visos Europos, ir ne tik. Tačiau dabar siekiame išlaikyti aukštą festivalio meninį lygį ir be ryškiausių užsienio žvaigždžių, ir be labai didelių projektų."

J.K.: "Pinigai yra viena svarbiausių problemų. Džiaugiamės, kad mūsų rėmėjai išlieka ir sunkmečiu. Antri metai iš eilės turėdami mažesnį nei įprasta biudžetą neriamės iš kailio sudarydami programą. Tai leidžia mums pasikviesti tokius didelius ir visame pasaulyje gerai žinomus kolektyvus kaip Sankt Peterburgo valstybinis akademinis simfoninis orkestras arba Europos Sąjungos kamerinis orkestras. Bet užsienio atlikėjai apie mūsų festivalį paprastai yra girdėję gerų atsiliepimų. Jie žino, kad festivalis – prestižinis, organizacija – aukšto lygio, mes atlikėjus gražiai priimame, globojame. Taip stengiamės nusiderėti honorarams. ES kamerinį orkestrą mes pagauname per jo turnė po Baltijos šalis, todėl orkestro koncertas mums kainuoja pigiau.

Mes sprendžiame, ar kviesti kokią pasaulinio lygio superžvaigždę ir už jos koncertą pakloti trečdalį festivalio biudžeto, ar pakviesti, pavyzdžiui, puikų bandonininką Cesare Chiacchiaretta su styginių ansambliu "Camerata Klaipėda", simfoninį orkestrą ir surengti dar keletą koncertų. Pernai tam bandonininkui koncertuojant Žemaitkiemio dvaro daržinėje, perdirbtoje į koncertų salę, maždaug 100 žmonių sėdėjo ant žolės lauke, nes netilpo į vidų."

P.B.: "Trejiems metams pasirašėme sutartį su festivalio mecenatu Ūkio banku. Tai leidžia mums bent iš dalies planuoti festivalio programą tiek metų į priekį."

J.K.:"Tarsi ant pamatinių pastolių, festivalis remiasi ant keturių finansinių šaltinių: pirma – privačių rėmėjų skiriamos paramos, antra – barterių ir paramos paslaugomis, trečia – valstybinių, skiriamų per Lietuvos kultūros ministeriją, ir miesto biudžeto lėšų, ir ketvirta – lėšų, gaunamų iš bilietų. 40 proc. lėšų gauname iš savivaldybės ir valstybės, 60 proc. sudaro bilietai ir privačių rėmėjų finansinė parama. Šiemetinis festivalio biudžetas, įskaičiuojant planuojamas gauti iš bilietų lėšas, yra 1 mln. litų. Paramą paslaugomis sunku įvertinti pinigais – jos į šią sumą neįskaičiuojame. Iš bilietų, kaip ir pernai, planuojame surinkti ketvirtadalį festivalio biudžeto. O tai tarptautiniu požiūriu yra solidžių festivalių požymis. Kaip paprastai, daug koncertų rengiame po atviru dangumi."

– Bilietų kainos nesikandžios?

J.K.: "Siekiame išsaugoti proporcijas tarp mokamų ir nemokamų koncertų. Nemokamų koncertų šiemet surengsime dvylika. O kainos tikrai nesikandžios: yra koncertų, į kuriuos bilietas kainuoja septynis litus. Brangiausiai, iki 40 litų, kainuos bilietai į "Orkestrinį flamenko“ su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir solistais iš Ispanijos ir Austrijos. Tai yra pasaulinė šios programos premjera, ir ji vyks Kaune. Tiek pat bilietai kainuos į Gintaro Varno režisuotas Claudio Monteverdi madrigalines operas. Vidutinė bilietų kaina – 15 litų."

Daugiau apie artėjantį Pažaislio muzikos festivalį skaitykite trečiadienį "Kauno dienoje".