Pereiti į pagrindinį turinį

Pažaislio muzikos festivalyje klausytojus stebina muzikos įvairovė

2012-06-13 19:00
Pažaislio muzikos festivalyje klausytojus stebina muzikos įvairovė
Pažaislio muzikos festivalyje klausytojus stebina muzikos įvairovė / Artūro Morozovo nuotr.

Trečiasis Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis nepaliks abejingų įvairių skonio muzikos gurmanų, nes koncertuose skambės ir Maironio eilės, ir didingasis barokas, o sekmadienį koncertą surengs atlikėjas, kritikų vadinamas rusiškuoju balalaikos Paganiniu.

Nepamirštas poetas

Iškilaus lietuvių lyriko poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirtas koncertinis turas penktadienį Žiežmarių šv.Apaštalo Jokūbo bažnyčioje, šeštadienį – Jiezno šv.Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje ir sekmadienį – Birštono šv.Antano Paduviečio bažnyčioje.

Koncertuose lietuvių kompozitorių chorinę muziką Maironio eilėmis atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas meno vadovo Petro Bingelio, o Maironio eiles skaitys Nacionalinio dramos teatro aktorius Rimantas Bagdzevičius, daugeliui puikiai pažįstamas iš jo sukurtų vaidmenų teatre („Vyšnių sodas“, „Žmogus iš La Mančos“), kine („Nesėtų rugių žydėjimas“, „Raudonmedžio rojus“) ar televizijoje („Naisių vasara“, „Nekviesta meilė“).

Kas nėra girdėjęs tokių dainų kaip „Kur lygūs laukai“, „Eina garsas nuo rubežiaus“, „Kur bėga Šešupė“, „Vasaros naktys“? Ar kartais net liaudies dainomis vadinamų „Oi neverk, motušėle“ ar „Už Raseinių, ant Dubysos“? Ką jau kalbėti apie antruoju Lietuvos himnu tituluojamą „Lietuva brangi“ ar sakraline apeigų giesme virtusią „Marija, Marija“. Ne paslaptis, kad visos šios dainos sukurtos pagal Maironio eiles.

Maironio eilių kelias į muzikos pasaulį prasidėjo dar 1892 m., poetui pradėjus bendradarbiauti su lietuvių muzikos patriarchu Juozu Naujaliu. Abipusis bendravimas davė nemažai vaisių – vien J.Naujalis pagal Maironio eiles sukūrė 25 dainas. Poetas ir pats rūpinosi savo kūrybos sklaida, kartu skatindamas lietuvybę tuo laiku šalyje.

Kaip rašė išeivijos muzikologas Juozas Žilevičius „(...) tai buvo gyvas, įtakingas ir nuolatinis Maironio raginimas: “Prašau tai dainelei parašyti muziką.„ Drauge Maironis įteikdavo eilėraštį. Panašiai Maironis ir vėliau kreipdavosi į kitus kompozitorius, ragindavo, tiesiog prašydavo su atsidėjimu, pakartotinai.“

Šiandien priskaičiuojama daugiau nei šimtas kūrinių, sukurtų pagal Maironio eiles. Čia reiškėsi visų kartų Lietuvos kompozitoriai, sąrašą pradedant Č.Sasnausku, J.Gruodžiu, A.Kačanausku, S.Šimkumi, tęsiant V.Bičiūnu ir K.Kavecku, užbaigiant V.Bartuliu ar bardų ir roko muzikantų atliekamomis baladėmis.

Didingasis barokas

Tikra puota vokalinės muzikos gurmanams įvyks šeštadienį Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje, vienoje ypatingiausių Pažaislio muzikos festivalio erdvių. Įvairiaspalvę programą „Gaiviam garsų pavėsyje“ klausytojams dovanos Sigutė Stonytė (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopranistas) ir Jurgis Karnavičius (fortepijonas).

Lietuvoje visiems gerai žinoma Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Sigutė Stonytė ne tik kuria įsimintiniausius vaidmenis operos scenoje, atlieka stambios formos vokalinius kūrinius ir kamerinę muziką, bet ir yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, jau išugdžiusi ne vieną perspektyvų solistą.

Viktoras Gerasimovas – vienas iš profesorės S.Stonytės mokinių. Kita vertus, tai vienintelis ir unikalus Lietuvos atlikėjas, dainuojantis ypač retu balsu – vyrišku sopranu. Neįprastas, iš vyro lūpų sklindantis trapus, krištolinio skambesio, aukštas balsas nustebina ne vieną. Tokio pobūdžio vyrų balsai – ne naujiena muzikos istorijoje. Falcetinis vyrų dainavimas meniniame atlikime žinomas nuo seniausių laikų. Tiesa, XVII–XVIII a. Italijoje ir kituose Europos kraštuose vis populiarėjant rimtosios operos (opera seria) žanrui, natūralius falcetistus išstūmė virtuoziškieji kastratai. Bet vėliau, bažnyčiai uždraudus tokio pobūdžio operacijas, vėl atgimė natūralaus vyriško falceto tradicija, ypatingo populiarumo sulaukusi XX a. vidurio anglų dainininko Alfredo Dellerio dėka.

V.Gerasimovas pas prof. S.Stonytę pradėjo mokytis 2005 m., vėliau, 2010 m. išvažiavo tobulintis į Jungtinę Karalystę, o šiuo metu tęsia magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jaunasis solistas jau yra sukūręs keletą jo balso tipą atitinkančių operos vaidmenų tiek LNOBT, tiek kituose Lietuvos teatruose ar festivalių projektuose.

Koncerte dainininkus lydės talentingo pianisto, LMTA profesoriaus, S.Stonytės vyro ir nuolatinio koncertų partnerio Jurgio Karnavičiaus akompanimento garsai. Šis muzikas reiškiasi plačiuose veiklos baruose: nuo tarptautinių konkursų laureatų rengimo iki darbo vertinimo komisijose ar meistriškumo kursų vedimo. Vis dėlto pagrindinė jo veiklos kryptis – koncertų scena, tad klausydami šio koncerto neliks nuvilti ir J.Karnavičiaus kaip pianisto solisto talento gerbėjai.

Nors koncerto programa aprėps įvairių epochų muziką, jos dominante išliks didingasis barokas. G.F.Händelio ir H.Purcello kūriniuose puikiai atsiskleidžia vyriško ir moteriško sopranų muzikiniai pradai ir virtuoziškumas. Klausytojai greta meistriškai S.Stonytės atliekamų G.Puccini, G.Gershwino, B.Dvariono operų arijų išgirs jaunojo sopranisto atliekamus W.A.Mozarto kūrinius, skirtus būtent vyriškam sopranui, o melodinguose, su savo mokytoja dainuojamuose duetuose V.Gerasimovas pasirodys ir kiek netikėtu amplua.

Viso pasaulio muzika

Sekmadienį Pažaislio muzikos festivalio klausytojai kviečiami susitikti charizmatiškame Babtyno-Žemaitkiemio dvare, kuriame pasirodys rusų tautinio instrumento – balalaikos genijumi tituluojamas Aleksejus Arkhipovskis.

A.Arkhipovskis – pasaulinio garso balalaikos virtuozas iš Rusijos, nuolat liaupsinamas muzikos kritikų. Atlikėjas yra laukiamas svečias prestižiniuose džiazo ir klasikinės muzikos festivaliuose, o jo koncertinių turų maršrutas driekiasi nuo JAV iki Kinijos ar Pietų Korėjos. Muzikanto koncertus nuolat lydi susižavėjimo šūksniai: „Jo rankose balalaika skamba labai įvairiai: vienu metu – tarytum arfa, kitu – tarsi gitara ar bandža... Toks įspūdis, kad jis moka groti visais styginiais instrumentais!“

Muzikos kritikų vadinamas rusiškos balalaikos Paganiniu atlikėjas netgi pateko į Rusijos rekordų knygą kaip geriausias pasaulyje balalaikos virtuozas. Jo koncertiniai turnė suplanuoti keleriems metams į priekį, atlikėją kviečia įvairūs tiek džiazo, tiek akademinės muzikos festivaliai, koncertuose jo klausosi tiek eiliniai žmonės, tiek valstybių vadovai. Nepaprastu virtuoziškumu, subtilia muzikos pajauta ir neeiliniais aktoriniais gebėjimais garsėjantis A.Arkhipovskis niekur ir niekada nepalieka abejingų.

O dabar vėl tekalba kritika: „Jis į šį, atrodo, primityvų instrumentą, daugeliui keliantį asociacijų su rusų liaudies melodijomis, sutalpino viso pasaulio muziką. A.Arkhipovskis – gitaros dievų Steve Vai ir Jeffo Becko mišinys. Ir visa tai pasiekiama pasitelkiant tradicinį trikampį, tristygį rusų liaudies instrumentą. Jo technika užgniaužia kvapą, jo garsas – visa apimantis. Jam interpretuojant, atrodo, tradicinius muzikinius numerius net oda pašiurpsta...“


Kas: Balalaikos genijumi tituluojamo Aleksejaus Arkhipovskio koncertas.

Kur: Babtyno-Žemaitkiemio dvaras.

Kada: birželio 17 d. 19 val.

Kas: Koncertas „Gaiviam garsų pavėsyje“.

Kur: Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada: birželio 16 d. 17 val.

Kas: lietuvių lyriko poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirtas koncertinis turas

Kur: Žiežmarių šv.Apaštalo Jokūbo bažnyčioje.

Kada: birželio 15 d., 17.30 val.

Kur: Jiezno šv.Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada: birželio 16 d., 17 val.

Kur: Birštono šv.Antano Paduviečio bažnyčioje.

Kada: birželio 17 d. 17 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų