Koks jausmas, kai ką tik plaukęs sraunia upės atkarpa ir iš visų jėgų stengęsis neapsiversti, staiga atsiduri visiškai ramioje vietoje, matai virš galvos medžių šakų arkas, prieš akis suplazda ryškiai mėlyni drugeliai, kokių, manei, nė nebūna?

"Tada jautiesi tarsi pakylėtas ir nejučia pagalvoji: niekad nemaniau, kad Lietuva gali būti tokia graži", – sako prisiekę baidarininkai. Jų, negalinčių įsivaizduoti laisvalaikio be žygių upėmis, gretos po kiekvienos vasaros vis gausesnės. Nieko keista – juk plaukti baidarėmis gali kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar sugebėjimų.

Plaukiant apribojimų nėra

Baidarių, plaustų nuoma ir turistinių kelionių organizavimu užsiimančios VšĮ "Vandens turistai" atstovė, nepanorusi prisistatyti, pasakojo, kad yra daug klientų, kurie plaukia baidarėmis jau 5–7 metus, tačiau jie dažnai sulaukia džiuginančių žodžių: "Laba diena, mes plauksime pirmą kartą, gal galite mums apie tai papasakoti?"

Stereotipą, kad toks laisvalaikio praleidimo būdas tinka tik jaunimui ir gerai mokantiems plaukti, ir turistai, ir žygių organizatoriai drąsiai neigia.

"Taip, dažniausiai plaukia jaunimas – moksleiviai ar studentai, žmonės iki 40-ies, tačiau yra buvę ir šešiasdešimtmečių, ir visiškai mažų vaikų", – pasakojo pašnekovė.

Jai antrina prisiekęs baidarių entuziastas Kauno technologijos universiteto studentas Giedrius Rutkauskas: "Amžiaus ribos tikrai nėra. Esu matęs, kad žmonės ir su gyvūnais plaukia."

Prieš brendant į vandenį, vyksta instruktažas, duodamos gelbėjimo liemenės, o jei žygeiviai nepasitiki savo jėgomis, kelionėje juos gali lydėti ir gelbėtojas.

Įdomiausia – įveikti kliūtis

Prisiekęs žygeivis G.Rutkauskas baidarėmis su draugais keliauja kasmet. "Plaukti sraunesnėmis, daugiau slenksčių turinčiomis upėmis – Ūla ar Akmena – smagiau. Todėl jos ir yra populiariausios", – dalijosi patirtimi kaunietis.

Nors iki jų – nemaža kelio atkarpa, daug alternatyvų kauniečiai neturi. Anot "Vandens turistų" atstovės, nors jie ir labai mėgsta plaukti baidarėmis, aplink Kauną – tik plačios, nestiprios srovės upės, o vienintelė srauni – Jiesia. Tik ir ji vasarą labai nusenka, plaukti įmanoma tik pavasarį ar po liūčių, tačiau keliautojai sako didelio malonumo nejaučiantys: drumztas vanduo tuomet primena balintą kavą.

G.Rutkausko manymu, optimaliausia žygio trukmė yra 2–3 dienos. "Pastarąjį kartą plaukėme Širvintos upe, po to įplaukėme į Šventąją, apsistojome nakčiai, o kitą dieną pratęsėme kelionę Šventąja, kol įplaukėme į Nerį. Ir ties Jonava baigėme kelionę", – vieną naujausių žygių prisiminė kaunietis.

Žygeiviams ši kelionė buvo įdomi tol, kol plaukė Širvinta. "Šventoji ir Neris – plačios upės, todėl plaukimas buvo monotoniškas, lyg per ežerą. O labiausiai patiko Verknės upė. Ji vingiuota, vietomis gana sekli, su daug išvartų, – pasakojo G,Rutkauskas. – Kartais net teko vilkti baidares, turi nuolat įveikti įvairias kliūtis, todėl plaukti įdomu."

Stengiasi išlikti originalūs

Didėjant pasiūlai, verslininkai neišvengiamai turi pasukti galvas, kokiais būdais prisivilioti klientus. Todėl organizatoriai, be įprastų turistinių žygių, kviečia kauniečius ant vandens švęsti ir gimtadienius, bernvakarius ar mergvakarius: plaukiama iki Aleksoto tilto, po to siūloma pasivaikščioti Senamiestyje, pasifotografuoti, užsukti į kavinę ar barą.

Anot jų, plaukiant upe, Kaunas atrodo visai kitoks. "Mes populiariname žygį Nemunu, kad žmonės pamiltų Kauno upes. Populiariausias yra trumpalaikis, maždaug trijų valandų maršrutas nuo Kauno hidroelektrinės iki klubo "Combo". Savaitgaliais turistai dažniausiai renkasi kelių dienų žygius aplink Kauną", – apie klientų pomėgius pasakojo "Vandens turistų" atstovė.

Tiesa tokia, kad lietuviai vis dažniau renkasi aktyvų laisvalaikio leidimo būdą, bet stokoja supratingumo. "Grąžinamas inventorius man yra skaudi tema. Jis dažnai būna apgadintas, gelbėjimo liemenės suplėšytos. Apskritai lietuviai nesupranta, kad papildomos paslaugos, sakykim, saugiai transportuoti daiktus iš vieno taško į kitą, kainuoja pinigus", – apgailestavo "Vandens turistų" atstovas.