Devyni kompozitoriai, šeši režisieriai, dešimtys jaunų lietuvių iš viso pasaulio trejus metus kūrė roko operą "Eglė – žalčių karalienė", kurią sekmadienį parodė Rotušės aikštėje.

Problemos – išsprendžiamos

Visas ligšiolines šio spektaklio versijas suskaičiuoti taip pat sunku, kaip ir visus jo kūrėjus: organizatorių suburtą nedidelį daugmaž nuolatinį kūrėjų branduolį kiekvienoje šalyje, kurią pasiekė ši roko opera, papildydavo artistiški vietos lietuvių bendruomenės nariai. Libretus irgi rašė kaskart nauji autoriai.

"Kaip tik tai paaiškina, kodėl dirbti nė vieną dieną per tuos trejus metus nebuvo nuobodu", – likus pusantros paros iki premjeros aiškino šio projekto vadovas, muzikos prodiuseris, garso įrašų režisierius Gediminas Zujus.

Pusantros paros – perpus mažiau, nei reikėtų, kad būtų galima ramiai išspręsti paskutinę akimirką iškilusią elektros problemą. "Paaiškėjo, kad norint Rotušės aikštėje įsijungti elektrą reikia lakstyti tris paras su visokiais raštais. Matyt, reikės nuomotis generatorių ir įkinkyti jį sukti arklius. Arba baikerius, kurie taip pat dalyvauja mūsų roko operoje", – nemažą dalį pasaulio su roko operos komanda jau aplankęs G.Zujus šį rūpestį, akivaizdžiai – ne pirmą iškilusį per tuos metus, dėstė krizendamas.

Jis vis vien tiki, kad lazerius nemokamo renginio žiūrovai (pradžia 20.30 val.) išvys, o rezultatas pranoks naujametį lazerių ir fejerverkų šou Katedros aikštėje.

Svarbūs visi atlikėjai

"Ar norėtumėte, kad išvardyčiau visus devynis kompozitorius?" – kiek sunerimo projekto vadovas, pradėjus teirautis kūrėjų pavardžių. Svarbiausia, įsitikinęs vienas garsiausių Lietuvoje garso įrašų režisierių, kad kakofonija to iš devynių dalių sudūrinėto "mikso" nė vienas žiūrovas pavadinti tikrai neturės pagrindo.

Apsiribosime pristatydami spektaklio libreto autorius. Tai rašytojai Herkus Kunčius ir Alvydas Šlepikas, režisierius Nerijus Gedminas.

Anglija, Kanada, Vokietija, Belgija, galbūt – Argentina, Urugvajus, Brazilija. Tai šalys, iš kurių dar turi atvykti roko operos artistai. Jei kurio pristigs – ne bėda, dauguma jų vaidina ir dainuoja masinėse scenose.

Yra dar vienas svarbus niuansas, kurį vertėjo iš anksto žinoti renginio žiūrovams: čia dainavo daug Žilvinų ir daug Eglių. Gal tik Eglės mamos partiją atliko viena Veronika Povilionienė. "Kiekvienas mūsų roko operoje gali pasireikšti atlikdamas pagrindinį vaidmenį, todėl nėra nuskriaustų. Visi dainuoja Žilvinus, visi dainuoja Egles. Beveik visi. Mes keičiamės, ir tai įdomiausia", – kiekviena projekto smulkmena džiaugėsi G.Zujus.

Nuotolinės meno studijos

Maždaug prieš trejus metus G.Zujus pradėjo kurti šio sudėtingo projekto planą. Tada, nuvykęs į Londoną dirbti jaunų lietuvių talentų konkurso komisijoje, pagalvojo, kad trūksta pasaulio lietuviams mokyklų, kuriose jie galėtų lavinti savo gebėjimą šokti, vaidinti, kurti.

G.Zujus sugalvojo, kaip sukūrus vieną mokyklą jos pamokos galėtų būti naudingos viso pasaulio tautiečiams. Vilniuje jo įkurta Scenos ir ir estetikos mokykla veikia nuotolinio mokymosi principu. O kad mokytis būtų įdomiau, nuspręsta iškart imtis ir praktinio darbo – statyti roko operą.

"Viską darome Lietuvoje – nufilmuojame pamokas, dedame į serverį, ima ir mokosi. Tiesa, kiek mokosi, jau nekontroliuojame, – nusijuokė G.Zujus. – Nėra taip, kad galėčiau pasakyti: užauginome krūvą žmonių, kurie dėl mūsų iniciatyvos panoro sugrįžti į Lietuvą kurti čia naujus meno projektus. Bet yra jaunimo, kuris mokosi mūsų padedamas ir daro tai labai stropiai. Tik jų dar nedaug. Bet manau, kad po šito pasirodymo Vilniuje, kuris, tikiuosi, bus sėkmingas, sustiprės daugelio motyvacija... Tai ilgalaikis darbas su jaunimu."

Scenos ir estetikos mokyklos studentams virtualias pamokas rengia dainininkai Raimonda Talat-Kelpšaitė ir Česlovas Gabalis, kompozitorius Rytis Mažulis, aktorius Andrius Kurienius, choreografas ir šokėjas Dainius Žebrauskas (Skruzdėliukas).