Kaitri saulė, šilta jūra, puikus maistas poilsiaujant Turkijoje – garantuoti. Kantrybė ir gebėjimas derėtis priklauso nuo jūsų paties.

Kemeras (Turkija)

Moterų žemė – brangesnė

Nemažai lietuvių traukia poilsiauti į Viduržemio jūros pakrantėse įsikūrusius Turkijos kurortus. Vieni renkasi triukšmingąsias Antaliją ir Alaniją, kiti – ramesnius Kemero, Beleko miestelius. Atvykęs po dvejų trejų metų ten visada rasi ką nors nauja – vietiniai pasistengia dėl turistų.

Mūsų kompanija įsikūrė Kemere, Tauro kalnų papėdėje. Gidai pasakojo, kad prieš 25–30 metų Kemeras buvo paprastas nedidelis kaimelis, o dar keliolika metų anksčiau į jį nebuvo net kelio – susisiekdavo jūra.

Prie jūros esančios Kemero žemės – moterų. Kažkada tėvai tas nederlingas, akmenuotas žemes užrašydavo dukterims. Esą šios jau nuo 8–9-erių metų palapinėse aus kilimus, plonais piršteliais juose raitys gražiausius raštus ir žiūrės į jūrą. O sūnums skirdavo daug derlingesnes žemes arčiau kalnų. Sūnūs dirbs žemę, augins ir kirs mišką, nes jiems reikės išmaitinti šeimą.

Viskas apsivertė aukštyn kojomis prieš kelis dešimtmečius, kai turkai užuodė pajūrio žemėse atsiversiant turizmo gyslą. Sesers žemė tapo keliolika, net keliasdešimt kartų brangesnė už brolio.

„Tačiau vyrai niekada nepripažins, kad Kemero viešbučiai stovi ant moterų žemių, – pasakojo gidas Raminas. – Tos moterys, jų šeimos – labai turtingos, jos gyvena miestelio pakraščiuose. Vienos savo žemes padovanojo sūnums, kurie čia pradėjo turizmo verslą, kitos su vyrais tai valdo pačios.“

Iš jūros – į dangų

Į Tauro kalnų Tahtali kalno viršukalnę, esančią 2365 m virš jūros lygio, užkelia netoli Kemero įrengtas modernus funikulierius, kuriuo turkai labai didžiuojasi. 4350 m ilgio lynų kelias „Olimpas“ – vienas didžiausių pasaulyje. Juokaujama, kad šiuo lynų keliu iš jūros kylama tiesiai į dangų.

Jei esate toks drąsus kaip Dedalas, nuo kalno viršūnės galite leistis parasparniu ir linksmai sau skraidyti virš kalnų ir miestelių.

Po šios ekskursijos pietauti važiavome į Ulupinar parką. Restoranas ypatingas – įkurtas ant upelio. Pažiūrėsi į vieną pusę – nuo akmenų krenta kriokliai, į kitą – baseinėliai, kuriuose knibžda upėtakiai.

Ant upelio įrengtos platformos su staleliais ir suolais atrodo lyg privačios menės. Įeidamas į menę privalai nusiauti batus ir tik tada patogiai susirangyti ant turkiško kilimo. Pagrindinis restorano patiekalas – keptas upėtakis.

Žūklės mėgėjams siūloma atskira ekskursija pamėginti laimę šiame upelyje.

Kalėdų Senelio gimtinė

Kemere ir jo apylinkėse įsikūrę poilsiautojai paprastai aplanko netoli esančius Demrės ir Myros miestelius. Myra buvo vienas iš šešių svarbiausių istorinės Likijos miestų. Jame galima pamatyti uolose iškirstus kapus, kurie – it maži nameliai su lauko durimis. Kuo žmogus buvo turtingesnis, tuo aukščiau ir arčiau Dievo jam iškirsdavo kapą. Visai šalia kapinių – gerai išsilaikęs antikinis graikų ir romėnų teatras.

Netoliese – Demrės miestelis, kuriame turistai lanko vyskupo – Šv.Nikolajaus (dar vadinamo Santa Klausu, Kalėdų Seneliu) bažnyčią. Šv.Nikolajus gyveno ir dirbo Demrėje, Bizantijos laikais jis buvo žinomas kaip vaikų, vargšų ir jūreivių globėjas. Jis buvo palaidotas toje bažnyčioje, tačiau šiuos laikus pasiekė tik šventojo sarkofagas. Jo palaikai XI a. buvo išgabenti į Italiją ir ilsisi vienoje Bario bažnyčių.

Miestas nugarmėjo į jūrą

Apžiūrėjus šias įžymybes, patogu sėsti į jachtą ir leistis iki Kekovos salos, kurioje buvo įsikūręs istorinės Likijos miestas.

Kvapą gniaužiantį įspūdį daro uoloje iškalti laiptai, vedantys tiesiai į jūrą. Langai, žvelgiantys į dangų (ar jūrą) iš tūkstantmečius skaičiuojančios namo sienos. Prieš daugelį metų nugriaudėjęs žemės drebėjimas saloje įsikūrusį Kekovos miestą nugramzdino į Viduržemio jūros dugną.

„Tik gerai įsižiūrėkit, – į mikrofoną rėkia gidas. – Vandenyje pamatysite nuskendusio miesto griuvėsių, amforų “.

Iš Kemero jachta patogu pasiekti ir kitus senosios Likijos valstybės miestus – Faselį ir Olimpą.

Faselį VII a. pr. Kr. įkūrė Rodo salos gyventojai, tada jis buvo svarbus prekybos miestas. Olimpas buvo įkurtas vėliau – III a. pr. Kr. Iki romėnų pasirodymo šiose vietovėse jis buvo puiki piratų užuovėja. Olimpą, kaip ir Kekovą, sugriovė žemės drebėjimas. Šių miestų teritorijose išliko Antikos laikų antkapių ir sarkofagų, bazilikos, romėnų teatrų ir termų, akvedukų, imperatoriaus Adriano vartų griuvėsių.

Paslaugas siūlo ir rusės

Poilsiautojams siūloma tiek daug ekskursijų ir pramogų, kad tikrai sunku išsirinkti. Viena jų – šokio spektakliai, kuriuos trupė „Anatolijos ugnys“ rodo netoli Antalijos esančiame Aspendos miestelio lauko teatre. Tai įspūdingas pasakojimas rytietiškų šokių ir plastikos kalba apie centrinės Anatolijos istoriją.

Poilsiaujant Turkijoje neapsilankyti turkiškoje pirtyje (hamame) – tas pats, kaip buvoti Romoje ir nepamatyti popiežiaus. Pajūrio kurortuose sklando gandas, kad geriausias hamamas – Kemere.

Pirmas įspūdis toks: pirtyje daugiau darbuotojų nei klientų. Regis, viską stengiesi daryti lėtai – lendi po vandens čiaupu, paskui suki į sauną, tada – vėl po vandens čiaupu, paskui tiesiog kaifuoji garinėje pirtyje, trauki į save malonius pušų, mėtų kvapus.

Nušveistas, išmuilintas, nuplautas visu ūgiu išsitiesi ant čiužinio, kad hamamo darbuotoja ant veido užteptų purvo kaukę. Vos tik čia dirbanti rusė ją užtepa, kaipmat prisistato kita rusė ir siūlo pedikiūrą ir manikiūrą už eurus arba JAV dolerius. Jei pasirinksi abi procedūras, padarysianti nuolaidą, o jei nepasirinksi nė vienos, išgirsi: „Tai negi tau gaila 20 dolerių už pedikiūrą?“

Kainos keičiasi kaip oras

Turkijoje pramogos, ekskursijos kainuoja nemažus pinigus. Atsiskaityti galima įvairiai: turkiškomis lyromis, eurais, JAV doleriais. Gerti turkišką kavą, šviežias apelsinų sultis ar turgelyje pirkti mėlyną stiklinę akį, apsaugančią nuo blogio ir nužiūrėjimo, labiau apsimoka už turkiškas lyras.

Vis dėlto kiek kas kainuoja Turkijoje? Tai tiksliai žino tik Alachas, jei jis tose žemėse įteisino prekybą. Todėl vos atvykus poilsiauti geriausia išsiaiškinti, ko nori, ką pirksi ir kiek išsikeisti lyrų. Jei nesiderėsi, turkas įsižeis, nes nenori su juo bendrauti. Jei derėsies įžūliai ir stipriai numuši kainą, turkas bus nepatenkintas, – jo prekės nevertini.

Tokia pat turkiškų saldėsių – lukumo – dėželė įvairiose parduotuvėse kainuoja skirtingai. Tačiau jei parduotuvėje ji kainuoja 10 turkiškų lyrų, tai Antalijos oro uoste – 10 eurų. Oro uoste viskas pasirodė labai brangu.

Beveik kiekvienas turkų prekiautojas kalba ne tik angliškai, bet ir rusiškai, o dažnas kemerietis moka net po kelis lietuviškus žodžius.

Turizmo skaičiai – įspūdingi

Pietų Antalijos turizmo plėtros ir infrastruktūros valdymo sąjungos (GATAB) Turizmo plėtros ir skatinimo vadybininkas Aydinas Aytugas papasakojo, kad Turkijoje populiariausi tie viešbučiai, kuriuose siūloma poilsio forma „viskas įskaičiuota“.

Per 2011 m. poilsio sezoną Antalijos regione ilsėjosi 31 mln. turistų.

Anksčiau daugiausia būdavo vokiečių, pastaruoju metu – rusų.

Kemere, kuriame yra 19 tūkst. gyventojų, per sezoną ilsisi 3 mln. turistų. Juos aptarnauja 250 tūkst. personalo darbuotojų. Per sezoną iš turizmo Kemeras uždirba 3 mlrd. JAV dolerių.