Šioje laidoje pirmą kartą buvo pradėti sudarinėti dainų dešimtukai, dėl kurių gerbėjai ėjo iš proto: „Kiekviena grupė turėjo savo gerbėjų klubą – 200 laiškų yra tavo rankose ir tu jauti, kad visi ta pačia ranka parašyti. [...] Gerbėjai buvo pasiutę. Gaudavau laiškų, kuriuose grasindavo, kad susidoros su manimi, su mano dukra Laura“, – pasakoja J. Jurkūnienė.

Prilygo Liuksemburgo ir kitoms radijo stotims

„Jaunimo radijo diskoteka“ – taip vadinosi bene pirmoji Lietuvos radijo laida, skirta vakarietiškai jaunimo muzikai. Ji pradėta transliuoti  dar 1980 m. ir tęsėsi beveik penkerius metus. Laidą kūrė žurnalistė Birutė Ribokienė. Tarp nuolatinių laidos klausytojų buvo ir dainininkas bei dainų autorius Andrius Mamontovas.

„Svarbiausios radijo stotys tuo metu mums buvo Liuksemburgo radijas, kuris transliuodavo Liuksemburgo radijo TOP 20. Manau, kad jis mums darė didžiausią įtaką. Daugelis radijo stočių buvo blokuojamos, buvo pastatyti kažkokie triukšmo generatoriai, kurie tiesiog slopindavo radijo stočių transliacijas. Esą stabdydavo vakarietišką propagandą, bet Liuksemburgo radijas prasimušdavo. Taip pat ir BBC radijo laidos, būdavo rusų ir lietuvių kalbomis Laisvosios Europos radijas. Ten gal daugiau kalbėdavo. Buvo Lenkijos radijas, kuris transliuodavo pusiau lenkišką, pusiau vakarietišką muziką. Lietuvos radijas pagaliau irgi išsikovojo tą poziciją jaunimo tarpe, kai atsirado „Jaunimo radijo diskoteka“, – sako A. Mamontovas.

Jis prisimena, kad kiekvieną sekmadienį visą valandą buvo galima klausytis užsienio atlikėjų. Be to, laidos svečiai visuomet būdavo didžėjai. „Tuo metu jie vadinosi diskotekininkais. Jie pristatydavo kažką iš savo muzikos kolekcijos. B. Ribokienė suvaidino beprotiškai svarbią rolę mano kartos žmonėms. Tai buvo tas šaltinis, per kurį lietuviškai galėdavai girdėti muzikines naujienas. Aš tą laidą įsirašydavau į magnetofono juostelę“, – pasakoja A. Mamontovas.

Anot jo, per „Jaunimo radijo diskoteką“ daugiausia grodavo roko muziką. „Prisimenu grodavo AC/DC. Visa tai, kas tuo metu buvo populiaru. Tai, žinoma, daugiausia buvo naujosios bangos atlikėjai, pavyzdžiui, „Eurythmics“, būdavo kažkas iš italų estrados. Dabar išvardyti pavadinimus sunku. Taip pat buvo grojamas Eltonas Johnas, „Pink Floyd“, „Depeche Mode“ ir daugelis tuo metu populiarių. Mano karta apie daugelį atlikėjų sužinojo iš šios laidos“, – A. Mamontovas.

Tarp šios laidos gerbėjų buvo ir dabartinė radijo laidų garso režisierė Daiva Sviglinskienė, kuri prisipažįsta laidos klausiusi dar mokydamasi mokykloje. „Tai buvo kažkoks stebuklas, nes tu galėjai Lietuvos radijuje išgirsti tai, ką anksčiau galėdavai girdėti tik per Liuksemburgo ar Varšuvos radiją. Tai buvo užsienietiškos muzikos apžvalga. Kai atėjau dirbti, ta laida kaip tik ir užsidarė“, – sako D. Sviglinskienė.

„Jaunimo radijo diskoteka“ eterį paliko 1984 m. Ją kūrusi B. Ribokienė dabar yra profesionali gidė. Per įtemptą kelionių grafiką, deja, nepavyko susitikti pokalbiui, bet ji siunčia linkėjimus visiems buvusiems laidos klausytojams.

Populiaraus renginio formatą pritaikė jaunimo muzikai

Užsidarius „Jaunimo muzikos diskotekai“ naujienos apie vakarietišką muziką kuriam laikui dingo iš Lietuvos radijo eterio, bet neilgam. Lietuvoje prasidėjo roko maršai, įvyko pirmieji nepriklausomybės mitingai. Pamažu pasidarė aišku, kad sovietinei muzikos cenzūrai ateina galas, kaip ir visai Sovietų Sąjungai. Tokioje atmosferoje gimė kultinė radijo laida „Jaunimo muzikos studija“. Ją 1989 m. įkūrė profesionali muzikantė, garso režisierė ir žurnalistė, lig šiol LRT radjuje dirbanti J. Jurkūnienė.

„Norėjosi kažko naujo. Virė gyvenimas. Grupės lindo iš pogrindžio, radosi nauji muzikiniai žanrai: popsas, rokas, pankrokas. Visi kovojo vieni su kitais – vieni geresni, kiti blogesni. Žinoma, estradą norėjome jau nustumti. Ji mums tada atrodė pasenusi. Atsirado ta dirva, ant kurios ir augo „Jaunimo muzikos studija“. Sąlygos buvo puikios. Kodėl nesurinkti visų muzikinių grupių ir nepradėti laidos?“ – sako J. Jurkūnienė.

Prie „Jaunimo muzikos studijos“ taip pat dirbo ir garso režisierė D. Sviglinskienė. Štai kaip laidos pradžią prisimena ji: „Kas vyko ir sovietiniais laikais, tai buvo Palangos muzikos festivaliai, kuriuose dalyvaudavo labai daug jau aprobuotų muzikos kolektyvų: „Nerija“, „Vilniaus aidai“ ir kiti. Tokio tipo renginiai buvo patrauklūs. Kai atsirado daugiau grupių, Jolanta sugalvojo – kodėl nepadarius tokio dalyko radijuje, bet ne su tomis aprobuotomis, pripažintomis filharmonijos grupėmis, o su jaunais muzikantais, su naujomis grupėmis?“

D. Sviglinskienės aiškinimu, įdirbis jau buvo – J. Jurkūnienė turėjo praktikos, žinojo, kaip tai daroma. „Ji matė tą virtuvę iš vidaus, todėl jai ta mintis kažkaip gražiai susidėliojo. Situacija pasikeitė, kai valdžia tapo atlaidesnė, paslankesnė ir mums atsirado daugiau galimybių. Ši idėjai priklausė Jolantai. Jos dėka atsirado ta laida“, – sako D. Sviglinskienė.

Pradėti skelbti dainų topai redakciją užvertė laiškais

„Jaunimo muzikos studija“ buvo pirmoji laida Lietuvos radijuje, pradėjusi sudarinėti dainų dešimtukus arba topus. Jų idėja kilo tuometiniam laidos bendraautoriui Edmundui Žalpiui. Anot jo, tuo metu Lietuvoje kažkodėl buvo vengiama skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams pateikti topus.

„Sumaniau, kad gal reikėtų pabandyti įvertinti, kaip Vakaruose ne vieną dešimtmetį buvo renkami topai. Mes stipriai atsilikome. Belaukdamas geresnių laikų vieną dieną sumaniau, kad reikėtų tą terminą įvesti į rinką. Buvau nustebęs, kad niekas – nei kalbininkai, nei valdžia – manęs nesustabdė. Kai baigdavosi mūsų laidos, būdavo skelbiamos suvestinės dabartiniame „Lietuvos ryte“, tuo metu „Komjaunimo tiesoje“, – sako E. Žalpys.

Dešimtukuose varžėsi tokios Lietuvos grupės ir atlikėjai, kaip „Rondo“, „Fojė“, Džordana Butkutė, „Sekmadienis“ ir daugybė kitų. Balsavimas vyko laiškais ir telefono skambučiais. Kova būdavo be galo nuožmi.

„Kiekviena grupė turėjo savo gerbėjų klubą – 200 laiškų yra tavo rankose ir tu jauti, kad visi ta pačia ranka parašyti. Jei taip pagal laiškus rinktum tuos dešimtukus, atvirai kalbant, nebūtų teisinga. Reikėjo turėti nuojautos – klausoma ar neklausoma daina. Gerbėjai buvo pasiutę. Gaudavau laiškų, kuriuose grasindavo, kad susidoros su manimi, su mano dukra Laura. Iš tikrųjų vieną kartą atradau tokio laiško autorių. Tai buvo mano dukros draugė, kuri mokėsi toje pačioje mokykloje, šiek tiek vyresnėje klasėje. Ji netgi ateidavo į svečius, iššniukštinėdavo, ką aš galvoju“, – prisimena J. Jurkūnienė.

Per metus jaunimo muzikos studija gaudavo net 30 tūkst. laiškų. Kartais laiškų studijoje būdavo tiek daug, kad jie tiesiog netilpdavo. „Tuos laiškus iš pradžių kaupėme, nes tai ir vertinga, ir smagu. Tai buvo ryšys su klausytojais. Patys jautėmės svarbūs, kai turėjome tokį ryšį, bet, žinoma, tie laiškai greitai pradėjo nebetilpti. Atsimenu tokią situaciją, kai televizija atėjo filmuoti mūsų laidos. Norėjome parodyti tuos laiškus – atidarėme spintą, o jie pradėjo kristi, nes jau tiesiog netilpo“, – sako „Jaunimo muzikos studijos“ garso režisierė D. Sviglinskienė.

Nepagerintas dainos rekordas – 46 savaitės tope

Patiems muzikantams tuos laikus prisiminti be galo malonu. A. Mamontovas įsitikinęs, kad dabar to paties efekto būtų galima pasiekti, naudojantis socialiniais tinklais. „Tereikėtų parašyti – balsuokite už mus. Bet tada nebuvo jokio kanalo, per kurį galėtum gerbėjams tai pasakyti. Jie tiesiog už mus balsuodavo, ir viskas. Mes buvome gyvi tik savo gerbėjų dėka ir jų dėka išlikome“, – tvirtina atlikėjas.

Įdomu, kad grupė „Foje“ niekada nepakilo iki pirmosios „Jaunimo muzikos studijos“ topo vietos. Šiame tope karaliavo grupė „Rondo“. Anot E. Žalpio, dainai „Tau“ priklauso nepagerintas Lietuvos rekordas.

„Ši daina įėjo į Lietuvos muzikos istoriją, nes yra pasiektas nepagerintas rekordas. [...] Tai ilgiausiai populiariausių dainų dešimtuke buvusi daina. [...] Būtent ši daina nuo 1989 m. gegužės 8 d. iki 1990 m. kovo 19 d. išbuvo eteryje 46 savaites. Kol kas šis rekordas nepagerintas, todėl kompozitoriai, atlikėjai gali ruoštis ir pamėginti po 25 metų ją aplenkti“, – sako E. Žalpys.

Grupės „Rondo“ daina „Tau“ buvo pirmojo, 1989 m. skelbto, lietuviškų dainų dešimtuko nugalėtoja, o 1990 m., Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę, dešimtuke, simboliškai nugalėjo Eurikos Masytės ir grupės „Antikvaras“ daina „Laisvė“.

„Labai gražus jaunimas, grupė „Antikvaras“, kūrė tą dainą. [...] Širdis džiaugiasi, kai prisimenu. Už šią dainą balsavo tas jaunimas, kuris po to ėjo po tankais. Kaip jie jautė šią dainą... Daina „Tau“ tapo simboliu, daina „Laisvė“ – taip pat. Ji juk dabar skamba per Sausio 13-ąją, per valstybines šventes“, – sako J. Jurkūnienė.

Per savaitgalį surengdavo penkis topų koncertus

Neilgai trukus nuo laidos pradžios, „Jaunimo muzikos studijai“ vien radijo eterio nebeužteko. Vilniaus Sporto rūmuose pradėti rengti dešimtukų koncertai.

„Pirmieji dešimtukų koncertai, žinoma, buvo skurdoki, nors ten dalyvavo asmenybės: Gintautas Abarius, Algirdas Kaušpėdas, Vytautas Kernagis, Ovidijus Vyšniauskas, Marina Granovskaja. Daug šių žmonių jau nėra gyvųjų tarpe. Tada buvo fantastika. Tie žmonės išaugino mūsų muzikinį skonį. Esu tokia dėkinga, kad jie eidavo į koncertus, tai darydavo nemokamai, gaišdavo laiką“, – sako J. Jurkūnienė.

Ji prisimena, kad antras koncertas buvo jau geresnis, nes atsirado lazeriai, kurie itin patiko publikai. Vėliau, rengiant didžiuosius koncertus tuometiniuose Vilniaus sporto rūmuose, tvirtina J. Jurkūnienė, netgi reikėdavo pasitelkti apsaugą, kuri saugodavo atlikėjus ir vedėjus.

„Iš tikrųjų mus reikėjo saugoti, nes jaunimas veržėsi į sceną. Atsimenu, Vilniaus sporto rūmų administracija sakė – skelbkite per laidas, kad nebūtų žvakučių, nes padegs mums rūmus. Iš tikrųjų juokinga. Man muzikantai sakydavo – važiuojame į Vilnių, o pakelėse autobusai su moksleiviais stovi. Visa Lietuva važiuodavo į tuos koncertus“, – teigia J. Jurkūnienė.

Norintieji patekti į dešimtuko koncertus tiesiog netilpdavo, todėl savaitgaliais būdavo surengiami net penki koncertai. „Iš pradžių buvo sugalvoti trys – penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarais, bet bilietai buvo išpirkti ir žmonių buvo tiek, kad dar padarėme šeštadienį ir sekmadienį dieninius koncertus“, – sako „Jaunimo muzikos studijos“ garso režisierė D. Sviglinskienė.

Tai buvo visiškai kitokie koncertai nei žiūrovai buvo įpratę matyti sovietmečiu kai žmonės net ir per roko koncertus turėdavo sėdėti.

Lietuvos radijo jubiliejui skirtas ciklas transliuojamas penktadieniais 15.05 val. per LRT radiją. Kartojama – sekmadieniais 9.05 val. per LRT radiją bei pirmadieniais 14.05 val. per LRT klasiką.