Tokių absurdų nebūdavo net senovės kaime. Degindavome žvakutes visur - ir name, ir šviesdavau tvarte motinai melžiant karvę, šviesdavau ir degindamas medinius šakalius, kai neturėdavome žvalių, apsišviesdavome žibalinėmis lempomis, bet neįvyko nė mažiausio gaisro. Čia tur būt padėjo sveikas protas, kurio matyt trūksta šias laikais, nes daugelis naudojasi primestu. Iš kur turėsi to proto, jei nuolat nosis įkišta į mobiliaką - vaikai iš mokyklos eina spoksodami į juos, ne dyvai kad nuolat ištinka kokios nors bėdos.