Nuo spalio 14 dienos „Piktųjų karta“ bus rodoma visoje Lietuvoje, o šiandien Vilniuje naujausią E. Vėlyvio filmą jau galėjo pamatyti pareigūnai. Susidomėjimas buvo milžiniškas – specialų seansą pasižiūrėjo pilnutėlė kino salė.

Skandinaviško nuaro žanro detektyve „Piktųjų karta“ pasistengta parodyti ir pareigūnų darbą. Kaip būdinga režisieriui – be cukrinių pagražinimų ir perdėto heroizmo.

„Visiems filmavimo aikštelėje sakiau: chebra, turi būti realizmas. Tai yra mūsų pagrindas, nes kitaip žiūrovas nepatikės“, – sako E. Vėlyvis. Kita rimta užduotis – atitolti nuo juodosios komedijos žanro ir nerti į naujus vandenis – tamsų detektyvą, maksimaliai tiksliai sudedant visus dramaturginius taškus.

„Piktųjų kartoje“ jauną prokurorą vaidinantis aktorius Ainis Storpirštis prisiminė sceną, kurioje jis, atvykęs į mažą miestelį, prisistato vyresniam kolegai. Šį vaidinantis Vytautas Kaniušonis nesureagavo į A. Storpirščio mandagiai ištiestą ranką ir jos nepaspaudė. „Tai viena iš tų nejaukių situacijų – kai stovi su ištiesta ranka, – šypsosi aktorius. – Pamaniau, gal man rankos nepaduoda, nes mūviu pirštinę. Tiesiog natūraliai ją nusimoviau. Bet iškart įstojo Emilis: „Stop! Čia nereikia humoro“. Tai ir buvo vienintelė pastaba – nejuokauti.“

Tiek A. Storpirštis, tiek E. Vėlyvis su teisėsauga yra susidūrę realiame gyvenime. Režisierius laikosi nuomonės, kad jei yra padaryta klaidų – už tai reikia susimokėti, gerbiant įstatymus ir žmones, kurie savo profesijai paskiria gyvenimą. Tačiau tai neturi įtakos darbiniams procesams: filmuodamas kiną E. Vėlyvis visada randa bendrą kalbą su pareigūnais.

Kuriant „Piktųjų kartą“, komanda taip pat bendradarbiavo su policija. Su pareigūnais buvo aptartos kai kurios specifinės scenarijaus vietos, kad istorija būtų kuo įtaigesnė ir realiai įgyvendinta.

Kai kurie filmo personažai gimė iš realių prototipų. Tik šįkart jie – kitokie, nei kultinėse „Zero“ komedijose. „Su Emiliu dirbame jau gerą dešimtmetį. Iki šiol jo filmuose teko kurti trumpus, bet efektingus vaidmenis, – pasakoja aktorius ir prodiuseris Donatas Šimukauskas. – „Zero“ vaidinau tiesiog „mentą“. O „Piktųjų kartoje“ vaidmuo jau yra ilgesnis, jį kuriant reikėjo paieškoti kitokio santykio, dirbti ilgesnėje distancijoje. Mano personažas vėl vilki uniformą, tačiau jis nėra „mentas“, labiau – gerasis policininkas. Bet juk ir policijos veidas kinta: gerokai skiriasi, koks jis buvo prieš dešimt metų ir dabar. Įvaizdis stipriai pakitęs, visai kiti žmonės dirba policijoje ir mano personažas lygiai taip pat rimtėja, turi kitą veidą.“

Emilis pareigūnams prieš specialų seansą palinkėjo, kad policijos tarpe būtų „mažiau žulikų ir daugiau menininkų“. Tokius režisieriaus žodžius visi sutiko su šypsena.

Nepaisant, kad „Piktųjų karta“ – kitokio žanro filmas, anot D. Šimukausko, režisierius išlaikė jam būdingą vitališkumą. „Emilio filmų herojai yra labai gyvi. Jie kalba taip, kaip kalba žmonės realiame gyvenime. Ir „Piktųjų kartoje“ yra gyvi dialogai, ryškūs potėpiai. Režisierius visada nori labai spalvingų personažų, tipažų – kad iškart veide būtų daug kas parašyta. Be to, šio filmo intensyvumas labai aukštas. Įvykiai veja įvykius, kuriuos tu, ne kartą perskaitęs scenarijų, jau mintinai žinai. Tačiau viskas taip pateikta, kad istorija tiesiog įsiurbia, ir net žinodamas, kuo viskas baigsis, lieki įsitraukęs iki pat pabaigos. Tiesą sakant, net nesitikėjau, kad bus taip efektyvu“, – sako D. Šimukauskas.

Aktorius A. Storpirštis įsitikinęs, kad „Piktųjų karta“ patiks E. Vėlyvio kūrybos gerbėjams, tik šįkart jie pamatys, kiek dar šis režisierius turi savyje ir ką sugeba parodyti.  „Bet net ir tie, kurie E. Vėlyvio nemėgo, turėtų būti labai nustebę gerąja prasme, nes tai yra visiškai kitoks režisieriaus darbas“, – sako Ainis.

Šiandien filmą pasižiūrėję pareigūnai teigė, kad tai paliko didelį įspūdį. Jie gyrė įtraukiantį siužetą ir kompozitoriaus Kipro Mašanausko sukurtą garso takelį, kuris leido panirti į ypatingą trilerio atmosferą. Filme atskleidžiamas darbas, anot jų, kiek skiriasi nuo realybės, bet istorija pateikta dinamiškai ir pagauliai. Kai kurie policininkai kalbėjo, kad filme parodyti epizodai privertė susimąstyti. „Atrodo, kad pareigūnai mums padeda, bet tu pats supranti, koks esi pažeidžiamas kitoje aplinkoje“, – svarstė vienas žiūrovų.

„Geras filmas, labai įtraukiantis. Jau seniai buvo taip, kad net jauti, kaip įsitempia raumenys, kai žiūri tam tikrą sceną“, – kalbėjo Deimantas Docka iš Lietuvos policijos mokyklos.

„Akivaizdžiai užaugo režisierius. Visa kitoks filmas, daug rimtesnis“, – pritarė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Audrius Valeika.

Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad filmas jam labai patiko, net jei istorija nebūtinai tiksliai pakartoja realybę. „Buvo ir epizodų, kurie veikiausiai buvo išpildyti, konsultuojantis su policija“, – sakė jis.

„Labai patiko efektai. Labai tikroviškai viskas atrodo, pavyzdžiui, degantis žmogus. Negaliu plačiau pakomentuoti iš profesinės pusės, bet filmą verta parodyti visiems valstybės tarnautojams, taip pat statutiniams pareigūnams, nes, man atrodo, čia teisingumo yra labai daug“, – sakė policijos departamento teisės skyriuje dirbantis Marius Šlapikas.

Filmą „Piktųjų karta“ kuria kompanijos „Kino Kultas“ prodiuseriai Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Asta Liukaitytė, Donatas Šimukauskas. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.