„Iš Lietuvos? Oooo! Jasikevičius – geras žaidėjas! O už ką tu sergi? Už “Pana„ ar “Oly"?

Lietuva, Kaunas, „Žalgiris“

Net ir prasidėjus turistiniam sezonui Graikijos Rodo salos gyventojai – krepšinio gerbėjai trumpam pamiršo savo verslą ir namuose bei baruose prilipo prie televizorių ekranų, kai šios šalies krepšinio čempionato finale žaidė Pirėjo „Olympiacos“ ir Atėnų „Panathinaikos“.

Graikams iš pradžių nustebus, kad turistus gali dominti krepšinis, Lietuvos vardas tapo slaptažodžiu, padėjusiu įminti šią mįslę. Vėliau, kalbantis su Rodo gyventojais, jie nekart minėjo Arvydą Sabonį. Paaiškėjo, kad Lietuva jiems asocijuojasi su Kaunu ir „Žalgiriu“.

„Mano spalva – žalia, – “Panathinaikos„ gerbėjas, nedidelio baro savininkas, bakstelėjo pirštu į žalios spalvos alaus butelį. Išgirdęs klausimą, už ką serga kiti bare sėdintys jauni vyrai, šyptelėjo: – Keturi už “Pana„, trys už “Oly„. Ne, ne, tarpusavyje nesimušame, mes – draugai.“

Tai, kad emocingi graikai mėgsta ne tik sporto karalių – futbolą, bet ir krepšinį, liudija daugybė krepšinio aikštelių tarp gyvenamųjų namų.

Daug skandinavų ir olandų

Ne tik iš pirmo žvilgsnio, bet ir labiau smalsaujant, saloje, kurioje stovėjo vienas iš septynių pasaulio stebuklų – Rodo kolosas, sunku įžvelgti kokių nors sunkmečio ženklų.

Graikai – emocingi, vis dar neskubantys ir mokantys džiaugtis gyvenimu. Jie gali sėdėti kelias valandas bendraudami, gerdami šaltą frappe arba karštą espreso, pasitenkinti taure vyno. Rodo saloje teko matyti alkoholio padauginusių britų, skandinavų, rusų, bet ne graikų.

Akylesni turistai pastebėjo ir patys graikai pripažino, kad dėl sunkmečio kainos šiek tiek krito. Sumažinti įkainius buvo priversti ir paslaugų srities darbuotojai.

Rode labai daug turistų iš Skandinavijos, taip pat Nyderlandų. Rusai renkasi ne penkių žvaigždučių viešbučius prie pat paplūdimio, bet Rodo centre. Šios tautybės poilsiautojai solidesni ir mažiau triukšmingi, nors itin laukiami, nes mėgsta pasišvaistyti pinigais. Tai padaryti galima prabangiuose restoranuose, klubuose, baruose ir tavernose, pasaulinių prekės ženklų drabužių, aksesuarų, avalynės, baldų parduotuvėse.

Po salą – automobiliu

Rodo salos sostinė Rodas – didžiausias Viduramžių miestas Europoje, o į UNESCO sąrašą įtrauktas senamiestis – vienas iš pasaulio kultūros palikimo paminklų.

Jis išties unikalus, apjuostas įspūdinga gynybine siena. Siauros gatvelės, jaukūs kiemeliai ir kavinaitės, nuoširdūs žmonės kelia susižavėjimą.

Norintiesiems apžiūrėti visą 80 km ilgio ir 38 km pločio salą pravartu išsinuomoti automobilį. Skubantiesiems užteks dienos, idealu – dvi trys dienos. Tiesa, būtų ką veikti turistaujant ir visą savaitę: senovinis pajūrio miestas Lindas žavi unikaliais mažaaukščiais baltais nameliais, siauromis gatvelėmis. Ant kalvos netoli skardžio stovi akropolis, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai į Šv.Pauliaus įlanką.

Sala apaugusi miškais, kalnuota ir retai apgyvendinta. Kai kuriuose miesteliuose darbo dienomis gyvena tik apie 20–30 žmonių, tik savaitgaliais čia sugrįžta gerokai daugiau pabendrauti su namuose likusiais seneliais ir vaikais. Pakeliui galima išsimaudyti skaidrioje it krištolas Egėjo jūroje ar nuvažiuoti į Prasonisį, esantį 92 km nuo Rodo ir 40 km nuo Lindo, kurį itin mėgsta burlenčių ir jėgos aitvarų gerbėjai.

Beje, ten savo jėgos aitvarų mokyklą yra įkūręs buvęs Lietuvos pramogų pasaulio atstovas Marius Šmitas.

Liudijo prieš saviškius

Lyginant su euro zonos šalimis ir jų kurortais, Rodas yra vienas iš mažiausiai besikandžiojančiųjų kainomis. Norint sutaupyti galima išsinuomoti butą ar apartamentus. Maisto produktai parduotuvėse kainuoja ne brangiau nei Lietuvoje, o kai kurie – netgi pigiau. Vaisiai ir daržovės tokie, kokius kadaise ragavome pas močiutę kaime, – tikri, švieži, aromatingi.

Ėriena galima pasimėgauti daugelyje tavernų, ypač ten, kur rečiau užklysta turistai.

Emocingi graikai draugiški, o su sporto gerbėjais iškart rasite bendrą kalbą.

„Ooo, krepšinis!“ – nuoširdžiai lietuvius gyrė vienos tavernos savininkas, pavaišinęs mus naminuke ir mandarinais, o virėjas lauke iškepė pasakiško skonio ėriuko šašlyką.

Beje, graikai nebėgo į krūmus ir neužmerkė akių, kai vienakart, kilus konfliktui, vietinis barmenas smūgiu kojomis iš nugaros apsvaigino girtutėlį anglą. Graikai iškvietė policijos pareigūnus ir keli jų užstojo nukentėjusį britą, nepabūgo liudyti policijos nuovadoje.

Kaip ir beveik visi vyrai, taip ir graikai, bendraudami su žaviomis, ypač šviesiaplaukėmis, turistėmis, prisistato esą vieniši arba išsiskyrę ir labai turtingi.

„Ir tu išsiskyręs?“ – negalėdamas patikėti, suokalbiškai šypsodamasis lingavo galvą vedęs trijų vaikų tėvas graikas, turintis „vienintelę“ draugę ir iš Lietuvos, ir iš Švedijos.

Šiek tiek apie kainas

Lengvojo automobilio nuoma už dieną (galima juo naudotis nuo ankstyvo ryto iki kitos dienos 7 valandos) – 35 eurai, nedidelio visureigio „Suzuki“ – 45 eurai. Litras benzino kainuoja 1,7 euro.

Butelis (1,5 litro) negazuoto vandens – 70 euro centų.

Graikiškos salotos (didelė porcija) – apie 5 eurus. Karštas patiekalas – 10–12 eurų; stalo vyno butelis turistinėse vietose – apie 5–7 eurus; alaus butelis – 2,5–3 eurai.

Turistinėse zonose 800 g braškių kainuoja 3 eurus, vyšnių – 2,5, gabalėlis arbūzo – 2 eurai. Gulto nuoma paplūdimyje – 4 eurai, pėdų masažas – 20, viso kūno – 40 eurų.

Parduotuvėse, turguje maisto produktų kainos labai panašios kaip ir Lietuvoje.