"Kultūrpolis" ir Baroti galerija rengia vieno įdomiausių Klaipėdos fotografų Raimundo Urbono (1963–1999) fotoalbumo ir dar niekur neeksponuotos Berlyno fotografijų serijos pristatymą.

"Nuobodulio estetikos" keliu

Lietuviškos fotografijos undergroundo atstovas R.Urbonas pasirinko fotostebėtojo taktiką, kurios pradžia – devintąjį dešimtmetį atsiradęs "nuobodulio estetikos" formatas. Atsisakęs reportažinio, kompozicinio–režisūrinio metodo, vaizdinės metaforos, menininkas susikoncentravo į daiktą ir peizažą, kaip savaime vertingą stebėjimo ir vertą fiksavimo objektą; į tą materialiai "neokupuotą" (po)sovietinę idilę, tuos dvasiškai iškreiptus interjerus su beviltiškais rakandais ir dvasinga tuštuma.

Baroti galerija ir fotomenininkui gyvam esant, ir po jo mirties yra surengusi ne vieną R.Urbono fotografijų pristatymą. Šiuosyk parodoje atsidūrė iki šiol dar niekur neeksponuota jo Berlyno serija. Kartu ilgai lauktą ir pagaliau pasirodžiusią knyga apie jos autorių "36 kadrai. Raimundas Urbonas" pristatys jo sudarytojas menotyrininkas Ignas Kazakevičius ir eseistas Rolandas Rastauskas.

Gyvensenos ir kūrybos akcentai

Kaip pasakojo I.Kazakevičius, šiam leidiniui jis pasirinko užrašų knygelės struktūrą – tokią, kokios buvo R.Urbono fotografijos – "vaizdas apie tą vietą, istorija apie tą daiktą".

"Tačiau kaip jos "nekalba" pažodine literatūrine kalba, taip ir aš nenorėjau iliustruoti Raimundo gyvenimo. Pasmerkti skaitytoją "gražiems dalykams"... – samprotavo menotyrininkas. – Neįsivaizduoju knygos intymios, asmeniškos, su daugybe mažų smulkmenų, kurios sušildo žmogų, arba monografijos, į kurios formatą Raimundo kūryba ir gyvenimas niekaip "neįsipaišo". Nuosekli dokumentika pririša skaitytoją prie įvykių sekos. Betgi "dvigubi" Raimundo kadrai, kuriuose sugretinami skirtalaikiai, buvo žymiai paveikesni nei statiškas šūvis. Ieškojau teksto ir fotonuotraukos "dvigubo kadro", kuris aptariamą fragmentą paverstų Raimundo gyvensenos ir kūrybos akcentu."

Koncepcija – stop kadras

Atskiri fragmentai knygoje pateikti tarsi fotokadrai. Anot I.Kazakevičiaus, taip jis suvokia R.Urbono kūrybą, ką jis norėjęs ja pasakyti. Ir ką apie tai mano kolegos, fotografą pažinoję žmonės, matę jo gyvenimiškas reakcijas į aplinką. Ir kaip tai permąstyta fotografijoje. "Neatsitiktinai leidinį traktuoju kaip fotoalbumo ir teksto junginį. Kaip atkarpas, įdomias savaime, į kurias sudėta ir būtojo laiko autentika, ir šiandienė mūsų reakcija į atsiradusį kontrastą", – aiškino sudarytojas.

"Koncepcija – stop kadras. Fragmentai. Pars pro toto. Argi ne tuo rėmėsi R.Urbono fotografija?.. – svarstė I.Kazakevičius. – Renkuosi ekspresionizmą, suspaustą vaizdinio lopinėlyje. Akivaizdžią formą formoje. Ir anilino kraują, tekantį pozityvu. Temos fiksažą ir viražus. 36 kadrus. Maksimalų kiekį fotojuostelėje ir Raimundo gyvenime..."

Kuo svarbus R.Urbonas Lietuvos fotografijos istorijoje? "Mudu su Remigijumi Treigiu tokį įdomų dalyką atkapstėme, – kad su R.Urbonu viskas tarsi užsidarė, toji "nuobodulio estetika" ir ieškojimai jos formate baigėsi..." – reziumavo knygos rengėjas.

R.Urbono fotografijų parodos atidarymas ir fotoalbumo pristatymas – rytoj 17 val. Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2).