Sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas įsitikinęs, kad vyras iki 33 metų gali daryti klaidų. Tačiau sulaukęs Kristaus amžiaus, jis klysti nebegali: tada jis jau turi vadovautis išmoktomis gyvenimo pamokomis.

– Naujas telefono numeris – naujas gyvenimo etapas? – šią savaitę 32 metų sunkiaatletis pasikeitė savo mobiliojo telefono numerį.

– Galbūt. Gyvenime pakeičiau daug numerių. Ir šitą visi greitai sužinos. O etapas gal ir naujas – dabar viskas eina vis geryn.

– Ar jau atsigavai po nesėkmės Pekino oliampiadoje?

– Ta nesėkmė man buvo smūgis. Didelis. Bet tai nebuvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Strigo pasirengimas, persekiojo traumos, kurias apmalšino sėkmingas pasirodymas Europos čempionate. Po Pekino jaučiausi kaip atidaryta, išvalgyta ir išmesta konservų skardinė.

– Tavęs nebesimato vakarėliuose...

– Pavargau. Nenoriu viešumos. Pradžioje užsidariau, daug mąsčiau, vartojau alkoholio. Per vieną dieną žmogus nepasikeičia. Suvokiau, kad daug išlaistydavau energijos. Siekdamas tikslo turi kažką paaukoti. Dabar mano tikslas – Londono olimpinės žaidynės, kurioms reikia rengtis ne prieš pusmetį. Šįmet – Europos čempionatas Rumunijoje, pasaulio čempionatas Korėjoje.

– Vėl krosas, treniruoklių salė, subalansuota mityba?

– Taip visą gyvenimą. Tik dabar viskas gerai, vėl atsirado ugnelė, skonis, kurį jutau būdamas 16–17 metų. Turbūt kiekvienam reikia sukrėtimo – skyrybų, avarijos, invalido vežimėlio, didelio pralaimėjimo.

– Viskas geryn, ugnelė... Matyt, tai susiję ne tik su sportu?

– (Juokiasi) Suprantu, suprantu. Yra, yra nuostabi mergaitė. Bet dabar branginu privatumą. Net juokas ima, kai skaitau savo senus interviu. Per daug, oi per daug viešai išskleisdavau aš "triusikus".

– Kas ta mergaitė? Gal ji tik užpildė tau sunkų metą?

– Ne, ne. Žinau, kad palūžęs žmogus griebiasi bet ko. Su ja susipažinau, kai jau buvau atsigavęs, pakilęs. Draugaujame tris mėnesius. Galbūt apie tokį žmogų svajojau. Branginu tai. Yra nuostabių moterų, bet jos trukdo sportui. O ji... Dažnai net į treniruotes einame kartu, palaiko mane. Dabar turiu didelį stimulą.

– Ir kuo tu ją sužavėjai?

– (Kvatojasi) Aišku, grožiu.

– Visada buvai knygomanas. Kas dabar ant tavo lovos stalelio?

– "Klaipėdos sporto šviesuoliai" ir "Šypsokis, kol ne vėlu". Dabar neskaitau romanų, traukia filosofija. Nors neseniai dar kartą perskaičiau romaną "Meilė trunka trejus metus".

– Tiki tuo?

– Perskaitęs knygą iki galo suvoki, kad taip nėra. Juk mes visi viliamės, kad meilė trunka ilgiau.

– Nebūdavai abejingas politikai. Tavo, kaip galbūt būsimo politiko, požiūris?

– Po olimpiados šiek tiek atitolau. Aišku, krizė, riaušės, mitingai. Tokius dalykus seku. Kad ir kokia dabar būtų valdžia, gera ar bloga, šiuo metu žmonėms bus blogia. Tačiau dabartinis Seimas man juokingas. Ne traktorininkai ir ne klounai, bet kvalifikuoti politikai turi vadovauti Lietuvai.

– Šiuo metu trykšti gera energija. Su tokiomis mintimis ir užmiegi?

– Aha!

– O prabundi?

– Pirmasis žodis būna malda.