Tris medalius iškovojęs Ramūnas Vyšniauskas tvirtino, kad daugiau nekartos eksperimento, kai prieš Europos čempionatą per kelias dienas turėjo atsikratyti devynių kilogramų antsvorio.

Nevaržė savęs prie stalo

"Buvau sumanęs pergalių link pirmą kartą eiti kitu keliu, – atviravo be įprastos šypsenos veide garsiausias visų laikų Lietuvos sunkiaatletis. – Nutariau eksperimentuoti iš pradžių prisiaugindamas svorio, o prieš čempionatą jo numesdamas tiek, kad galėčiau varžytis sau įprastoje svorio iki 105 kg grupėje."

Pradėjęs eksperimentuoti, stipruolis nevaržė savęs prie stalo. Svoris nepuolė didėti septynmyliais žingsniais, tačiau, kai pasiekė iki tol nebūtus 113,5 kg, R.Vyšniauskas pričiaupė burną.

"Matydamas, kad svoris ir toliau gali augti, nutariau, kad pakaks, – apie tą periodą, kai buvo pasiekęs asmeninio svorio aukštumas, pasakojo trijų olimpinių žaidynių dalyvis. – Nors jaučiausi gerai, tačiau žinojau, kad reikės atsikratyti tiek kilogramų, kiek jų bus per daug."

Spėjo nudžiuginti rekordais

Per tą laikotarpį, kai buvo sunkesnis nei 105 kg, klaipėdietis spėjo apie save priminti Lietuvos rekordais. Praėjusį mėnesį Panevėžyje vykusiame šalies sunkiosios atletikos čempionate R.Vyšniauskas pagerino tris rekordus svorio per 105 kg grupėje. 32 metų atletas po kilogramą pagerino rovimo (192 kg), stūmimo (232 kg) veiksmų ir dvikovės (422 kg) aukščiausius laimėjimus.

"Šios pirmenybės įrodė, kad mano sportinė forma buvo labai gera. Tačiau tolesni įvykiai atvėrė akis, kad perlenkiau lazdą leisdamas sau pernelyg daug valgyti – priaugau per daug svorio", – esminę klaidą pripažino daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas.

Paskutinės dienos – košmaras

Artėjant Europos čempionatui klaipėdietis pradėjo mažiau valgyti, vartoti mažiau angliavandenių. Per paskutines tris dienas reikėjo numesti 8 kg.

"Kad organizme neliktų skysčių, iš raciono išbraukiau druską, – apie sunkias dienas pasakojo keturių Senojo žemyno pirmenybių prizininkas. – Tačiau iki svėrimo likus parai mane dar spaudė papildomi trys kilogramai."

Sunkiaatletis prisipažino, kad dėl alinančios dietos, kai pagal nuostatus privaloma pasisverti, jau sunkiai užlipo ant svarstyklių.

"Nors pirmenybėms gerai pasiruošiau, tačiau per tas iškrovos dienas praradau daug energijos, – prisiminė R.Vyšniauskas. – Buvau tiek išdžiūvęs, kad net seilių burnoje nebuvo."

Praregėjo per varžybas

"Varžybų metu supratau, kad turiu jėgų tik pirmiems bandymams. Kai per rovimo rungtį pirmuoju bandymu neiškėliau pradinio svorio, sukaupiau visas jėgas, kad bent antruoju mėginimu įveikčiau 182 kg štangą", – neslėpė buvusios situacijos klaipėdietis.

Matydamas, kad nepavyks aplenkti 190 kg štangą iškėlusio ruso Vladimiro Smorčkovo, lietuvis užsisakė 185 kg svorį. Iškėlus tokią štangą, būtų pavykę aplenkti kitą rusą Romaną Konstantinovą, pasiekusį 183 kg rezultatą, ir iškovoti sidabro medalį.

"Būtent dėl išsekimo neišlaikiau iškeltos štangos", – apie žuvusią viltį laimėti pasakojo stipruolis.

Stūmimo rungtyje uostamiesčio atstovas pirmuoju bandymu iškėlė 223 kg štangą. Nepaisant to, kad du kartus neįveikė 225 kg svorio, R.Vyšniauskas buvo arti aukso medalio. Tik paskutiniu mėginimu iškėlęs 224 kg štangą, lietuvį kilogramu aplenkė ukrainietis Oleksijus Torokhtyj.

"Galėjau tapti čempionu, – atsiduso trijų medalių, tarp kurių nebuvo auksinio, laimėtojas. – Jei ne eksperimentas, būčiau iškėlęs ruso V.Smorčkovo štangas."

Peržegnojo eksperimentą

Kalbėdamas apie ateitį populiarusis sportininkas dievagojosi, kad panašių eksperimentų nerengs.

Nors ir sunku buvo Rumunijoje, iškovoti medaliai lietuvį pakylėjo.

"Po Pekino olimpinių žaidynių buvau prislėgtas, nesinorėjo nei į sporto salę eiti, nei štangos matyti, tačiau iškovoti medaliai sugrąžino norą sportuoti, – džiaugėsi tris medalius rodydamas buvęs nebetransliuojamos TV laidos "Lalaila" vedėjas. – Jau artimiausiomis dienomis išvykstu į treniruočių stovyklą Lenkijoje. Ten manęs laukia disko metikas Virgilijus Alekna. Jis man padės ruoštis pasaulio čempionatui, vyksiančiam lapkričio mėnesį Pietų Korėjoje."

Pasirodys baltu triko

Paklausus, kuris iš trijų medalių svarbesnis, prizininkas tvirtino, kad – visi trys.

"Nežinia, kodėl kalama į galvą, kad yra didieji ir mažieji medaliai, – pečiais traukė stipruolis. – Rovimas ir stūmimas yra atskiros rungtys, kurių apdovanojimai tokios pat svarbos, kaip ir dvikovės."

Sunkiaatletis prasitarė, kad artimiausiu laiku gerbėjai jį ant pakylos išvys pasikeitusį: "Geltoni marškinėliai man jau buvo pabodę, o žali, su kuriais rungtyniavau Pekine ir šiame čempionate – man neneša laimės. Sporto aistruoliai netolimoje ateityje mane išvys baltu triko su tautinėmis juostelėmis. Man patinka balta spalva, todėl toptelėjo mintis, kad būdamas baltas gražiai atrodysiu per varžybas."