Vilniuje per Žolinę koncertavęs vokalistas jamaikietis Raymondas Wrightas sostinės klausytojus privertė pakilti iš kėdžių ir linguoti regio ritmu.

Festivalyje "Pasaulio muzika gyvai '12" Vilniuje ir Kaune pasirodęs R.Wrightas džiaugėsi, kad sostinėje orai kur kas palankesni, nei per išvakarėse klausytojams dovanotą koncertą Kaune.

Abiejuose koncertuose klausytojai emocingai reagavo ir šiltai priėmė regio ritmus, tačiau pradžioje prie scenos šokti įsidrąsino tik kelios merginos. Vėliau sėdinčių ir klausančių žmonių beveik neliko – visi šoko ir šėlo, pasinėrę į svaiginančią, džiaugsmą spinduliuojančią regio muziką.

Apie šį regio muzikos fenomeną sutiko pasikalbėti pats R.Wrightas.

– Jamaikoje regio muzika labai populiari. Vis dėlto ne visi tampa regio atlikėjais, koks buvo jūsų kelias į muziką?

– Iš pradžių dainavau bažnyčios chore, gospelo muziką, taip pat ritmenbliuzą. Nuo tada ir pamilau muziką, su ja sieju savo ateitį. Jamaikoje regio muzika yra tam tikra žinia, taigi noriu populiarinti šią muziką, skleisti gerą žiną.

– Kokią žinią norite perduoti publikai?

– Kad yra vienas balsas, viena rasė – žmonių. Tarkim, mes atrodome skirtingai, bet tai nieko nekeičia, mes – žmonės, esame viena rasė, viena šeima. Šią žinutę per regio muziką ir stengiuosi perteikti.

– Dainavote bažnyčios chore, vėliau studijavote teologiją. Kaip visa tai sujungiate savo muzikoje?

– Bažnyčioje įgyji požiūrį, kaip skleisti žinią, gerą žinią žmonėms, juos pakylėti, vesti, ji sudėlioja taškus, taip ir atsiranda ryšys. Mano muzikavimas prasidėjo bažnyčioje, joje pradėjau dainuoti ir groti būgnais, klavišiniais, gitara.

– Kaip atradote savo grupės muzikantus?

– Vienas kitą atradome per internetą, jie muzikavo ir jiems reikėjo vokalisto, man – grupės. Tai nėra mano grupė, tiesiog šiuo metu grojame kartu. Reikėtų daugiau vienam su kitu susigroti, tai tik antras kartas, kai mes kartu pasirodome.

– Ne paslaptis, kad kone visi regio muzikantai rūko žolę. Ar tai tiesa?

– Yra daug tiesos, kai kurie iš tikrųjų rūko daug žolės, bet ne visi.

– Gyvenate Italijoje. Ar dažnai aplankote savo tėvynę Jamaiką?

– Į savo gimtąją šalį ketinu grįžti metų pabaigoje. Ketverius metus praleidau Europoje, o šių metų pabaigoje grįšiu į Jamaiką.

– Ar, be muzikos, turite dar kokių nors užsiėmimų?

– Tik muzika ir rūpinimasis savo vaikais. Dažnai man tenka gaminti valgį, ruošiu jį savo vaikams.

– Regio muzika yra pozityvi ir optimistiška, ar kasdienybėje jūs irgi toks?

– Taip, manau, kad esu toks, į gyvenimą žvelgiu šviesiai.

– Kokios muzikos pats klausotės? Tikriausiai regio? O gal ir ritmenbliuzo, juk anksčiau pats jį atlikdavote?

– Taip, anksčiau labai mėgau klausytis ritmenbliuzo. Bet dabar klausausi regio, žiūriu regio koncertus, klausausi regio atlikėjų.

– Koks jūsų mėgstamiausias regio atlikėjas?

– Alpha Blondy, Tarrus Riley, Burning Spear, Sizzla. Jų muzika skleidžia gero regio, judesio vibraciją. Regio koncertuose visada tvyro tam tikra dvasia.

– Regis jums – ir darbas, ir hobis?

– Tikrai taip, tai darbas ir hobis. Esu laimingas žmogus. Noriu rengti koncertus, iš to uždirbti, kad galėčiau pamaitinti savo vaikus. Taip, tai man siejasi su laime. Atlieku muziką, kuri man labai artima ir svarbi, skleidžiu žinutę, einu su Dievu...

– Ar liūdnas žmogus galėtų dainuoti regį?

– Galėtų, jeigu turėtų ką pasakyti, norėtų skleisti žinią.