Jau 300 metų šampanas yra neatsiejamas švenčių, iškilmių ir pergalių palydovas. Naujųjų naktį turbūt neverta mėginti atspėti, kodėl jis nusipelnė išskirtinės pagarbos, geriau jau – nuoširdžiai mėgautis.

Žinovai džiaugiasi, kad tautiečiai vis rečiau teiraujasi, kuo šampanas skiriasi nuo kitų putojančių vynų. Paskaitos ir degustacijos apie šį įstabų gėrimą sulaukia milžiniško dėmesio. „Noras pažinti tikrai yra“, – tvirtino šampano žinovė Jolanta Smičienė.

Iškalbingi ir skaičiai. 2007-aisiais šampano importas į Lietuvą padidėjo 15 procentų. Nelinksma žinia – šiemet iki spalio pabaigos šis rodiklis sumažėjo 7 procentais.

Prancūzijos Šampanės regione per metus pagaminama daugiau nei 300 mln. butelių putojančio gėrimo. Pasaulio rinką dalijasi apie 4 tūkst. gamintojų.

Šampanas neišvengia mados vėjų. Šiuo metu visame pasaulyje ypač geidžiamas tapo rožinis šampanas. Azijos ir Rusijos rinkose madingas „Prestige Cuvee“ kategorijos šampanas.

Vakarų Europoje, ypač Didžiojoje Britanijoje, vertinantieji gerą kainos ir kokybės santykį „atranda“ vintage, kitaip tariant, konkrečių metų derliaus šampaną. „Išskirtiniai metai pasitaiko tik kartą ar dukart per dešimtmetį, tačiau tai nereiškia, kad prastesnio derliaus šampanas visuomet blogesnis. Galbūt jis tiesiog nebus tinkamas ilgam brandinimui“, – aiškino J.Smičienė.

Ne tik šampano burbuliukai, bet ir kainos gali apsvaiginti. Už „Krug Clos d‘Ambonnnay 1995“ tektų pakloti 2500–3000 eurų. „Tiek kainuoja turinys, o ne butelis“, – subtiliai akcentavo žinovė.

Nors daugelis tautiečių šampaną vis dar sieja tik su aperityvu, J.Smičienė teigė, kad visas šampano rūšis galima derinti su maistu. Šampanas – prabangių valgių palydovas. Klasika tapo deriniai su raudonaisiais ir juodaisiais ikrais, foie gras, jūrų šukutėmis, omarais, triufeliais, austrėmis. Visgi šampanas tinka ir su paprastesniu maistu – virtais arba troškintais valgiais, salotomis, sušiu. Burbuliukai gali išgryninti skonį bei dar labiau sušvelninti kreminius padažus, kontrastuoti su keptu, skrudintu maistu, traškiais trapios tešlos užkandžiais.

Nuomonė

J.Smičienė prisipažino nevertinanti šampano ir braškių derinio. „Šias uogas rinkčiausi gal tik su paprastesniu rožiniu šampanu“, – sakė žinovė.

Istorija

Sakoma, kad šampanas pats save išrado. Šaltose vyndarystės zonose mielės vyne "užmiega žiemos miegu", neperdirba viso cukraus, o pavasarį „atsibunda“ – susidaro dar daugiau alkoholio ir angliarūgštės.

Vyno kritikas Tom Stevenson yra radęs dokumentus, liudijančius, kad garsusis vienuolis Dom Perignon nebuvo šampano „tėvas“. Dar 1662 metais vyno suputojimo technologiją aprašė Anglijoje gyvenęs veikėjas, pavarde Merret.

Pavojai

Pasenęs šampanas praranda dvasią, gaivumą, vaisiškumą, išsivadėja, skoniu primena užsistovėjusį vandenį. Nuo prasto pirkinio apsidrausti sunku – mėgėjui belieka pasitikėti pardavėju ir rinktis tas prekybos vietas, kur šampanas patenka tiesiai iš gamintojo.