Patikrinta formulė

Žinoma, ir animacijos žanre amerikiečiai pirmauja. Todėl, kad gali filmams skirti daugiausia pinigų. O animaciniam kinui jų reikia nemažai. Ir laiko toks kinas pareikalauja daugiau nei bet koks kitas.

Didžiųjų studijų bosai seniai žino, kad su animaciniais filmais daug vargo, bet nuostolingi jie tikrai nebūna, nes animacines pasakas mėgsta ir maži, ir dideli.

Su animaciniais filmais daug vargo, bet nuostolingi jie tikrai nebūna, nes animacines pasakas mėgsta ir maži, ir dideli.

Tokie filmai visada puikuojasi kino teatrų repertuare. Tuo įsitikinti nesunku vos pažvelgus į kino seansų tvarkaraščius. Animacinių filmų juose apstu – daugiausia, aišku, amerikietiškų (muzikinė komedija "Dainuok", egzotiškų tropinių nuotykių istorija "Vajana" ir muzikinis fantastinis filmas "Troliai"). Yra ir kitose šalyse pagamintos animacijos: Ispanijos ir Kanados kinematografininkų fantazijos vaisius "Didysis šunų pabėgimas" ir rusiška "Sniego karalienė 3". O savaitgalį šią nupiešto kino galeriją papildys prancūziška "Balerina". Tiek daug skirtingų animacinių filmų vienu metu būna tikrai nedažnai.

Kartais svajonės išsipildo

1879-ieji. Paryžiuje garsusis Eifelio bokštas dar tik statomas, o nedidelio Bretanės (Šiaurės Vakarų Prancūzija) miestelyje gyvenanti vienuolikmetė Felisė svajoja tapti balerina, gracingai šokti ir spindėti ryškiausiose pasaulio scenose. Žavi našlaitė karštai tiki, kad svajonė vieną dieną išsipildys.

Kartą su draugu Viktoru ji pabėga iš našlaičių prieglaudos ir išvyksta į Paryžių. Čia susiradusi Operos teatro rūmus Felisė susipažįsta su pastato tvarkytoja ponia Odeta, kuri padeda mergaitei siekti geidžiamo tikslo.

"Balerina" ("Ballerina") ****

Animacinė pasaka. Prancūzija, Kanada, 2016 m. Rež. Éricas Warinas, Ericas Summeris.

veiksmas 2

humoras 1

įtampa 2

erotika 0

siaubas 1

V

Prancūziškos pasakos "Žiemos ekranuose"

Sausio pabaigoje startuojančio prancūzų kino festivalio "Žiemos ekranai" (šiemet jis įvyks jau dvyliktą kartą) programoje greta naujų ir klasikinių filmų tinkamą vietą rado ir dvi taip pat klasika jau tapusios prancūziškos animacinės pasakos. Dėl "Romuvos" kino teatro remonto jos bus parodytos Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

"Karalius ir paukštis" (1980 m., rež. Paulis Grimault) – tai Hanso Christiano Anderseno pasaka, perdirbta prancūzų poeto Jacques'o Prévert'o. Jis parašė ir dainų tekstus, o muziką sukūrė garsus lenkų kompozitorius Wojciechas Kilaras. Filmas pasakoja apie Tachikardijos karalystę, kurią jau daug metų valdo tironas Karlas XVI. Jo nekenčia ir bijo visi, tiktai šmaikštuolis paukštis ryžtasi pasakyti, kad karalius žvairas, kvailas ir juokingas. Kartą rūmų dailininkas nutapė karaliaus portretą. Bet naktį šis karaliaus atvaizdas atgijo, nužudė valdovą ir įsigeidė vesti gražią piemenaitę, kurios portretą karalius saugojo savo kambaryje ir kuri mylėjo paprastą kaminkrėtį iš greta kabančio paveikslo. Pajutę klastą, įsimylėjėliai nusprendė kartu pabėgti.

Antrasis "Žiemos ekranų" prancūzų animacinis filmas – ne mažiau garsios "Belevilio trynukės", 2004-aisiais nominuotos net dviem "Oskarams" – už geriausią animaciją ir originalią muziką.

Šis filmas turėtų patikti net tiems, kurie atkakliai teigia nemėgstantys animacinio kino, ypač amerikiečių. "Belevilio trynukėms" 2003 m. Kanų kino festivalyje sinefilai surengė tikras ovacijas, o kritikai apibėrė komplimentais, būdingais tik autoriniam kinui. Ypač europiečiams patiko nupiešti išgalvoto Šiaurės Amerikos miesto Belevilio vaizdai: gatvėmis vaikščioja vos savo kūną pavelkantys nutukėliai, o virš šios storulių šalies iškilusi riebi Laisvės statula su milžinišku mėsainiu rankoje. Į šią totalaus antsvorio imperiją keliauja narsioji prancūzė ponia Zuza, kurios įsūnytą berniuką tiesiai iš "Tour de France" lenktynių pagrobė keturkampiai gangsteriai, kad įdarbintų jį nelegaliuose lošimų namuose.