Vyrai – deficitas. Tai – ne vien mokyklų, sveikatos apsaugos sistemos problema: dėl stipriosios lyties atstovų stokos kenčia ir Kauno muzikinis teatras.

Kalėdų laikotarpiu mažieji kauniečiai sulauks gražios dovanos, kurią dabar rengia Kauno muzikinio teatro baleto trupė. Gražios H.Ch.Anderseno pasakos "Sniego karalienė" motyvais kuriamas dviejų dalių baleto spektaklis. Nedidelei teatro baleto trupei talkina 20 Kauno choreografijos mokyklos moksleivių.

Talkininkų bus kita tiek, kiek baleto trupėje profesionalių šokėjų. Teatralai sako, kad šokio spektaklius kurti teatre sunku, nes nėra šokėjų, o šokėjų nėra todėl, kad nekuriami šokio spektakliai.

Baleto trupės vadovas Dainius Bervingis neslepia: vien scenos spindesio žmogui neužtenka, net jei jo poreikiai labai kuklūs. "Ar daug jaunuolių, sakysime, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų gimnazijos auklėtinių, susigundytų kukliu atlyginimu, siekiančiu kiek daugiau kaip tūkstantį litų ir važiuotų dirbti į Kauną?" – klausia maestro.

Baleto šokėjų trūksta ir Klaipėdoje, ir Vilniuje. Priežasčių, matyt, ne viena. Be jau išvardytų, D.Bervingis, dalyvaujantis choreografų baigiamųjų egzaminų komisijose, tikina, kad Vilniuje rengiamus baleto artistus nuolat gundo kitų šalių scenos. Perspektyvių šokėjų ieško daugelio Europos teatrų choreografai, net Kinijos meistrai.

Kauniečio įsitikinimu, lietuviai šokėjai garsėja kaip darbštūs, kūrybingi artistai. Šito juos moko pats gyvenimas: baleto artistai šoka operetėse, miuzikluose, kasdien repetuoja, o tarp rytinių repeticijų ir vakarinių spektaklių sukasi papildomų darbų sūkuryje: vadovauja šokių grupėms, dalyvauja pramoginėse programose ir pan.

Pridurkime, kad jų laiko ir energijos reikia ir namams, artimiesiems. Štai ir šiuo metu tėvystės atostogų pasiprašė vienas baleto šokėjas, mažąsias atžalas augina kelios balerinos.

Baleto artistai su scena atsisveikina po 20 darbo metų: tada jie turi teisę į rentą, kai kurie sceninį gyvenimą dar pratęsia kelerius metus, ieško kitokios veiklos. Juk šiandieninės trupės narių amžius – 20–45 metai.

Pats D.Bervingis savo sceninę karjerą pradėjo vaikystėje, šokdamas sportinius šokius, specialistai jam žadėjo gražią ateitį, tačiau pasikeitus partnerei teko rinktis kitą kryptį. Tada penkiolikametis vaikinukas pirmą kartą išėjo į sceną ir iki šiol nepamiršo to jaudulio, kurį išgyveno, nors sukaupta jau nemaža darbo patirtis, Klaipėdos universitete įgytas bakalauro diplomas.

Vyrų deficitas slegia ne vien teatro šokių trupę, bet ir chorą, kuriam tenka susidurti su vis naujais iššūkiais.

"Pastarąjį dešimtmetį choras labai profesionalėjo, į kolektyvą įsiliejo balsingi žmonės, studijavę chorinį dainavimą, chorvedybą. Tačiau sceninis pasirengimas yra jau jų pačių rūpestis. Todėl darbas teatre yra nuolatinio profesionalumo ugdymo mokykla, neįgijama niekur kitur", – pabrėžia teatro meno vadovas Gintas Žilys.

Visas choras, o šiuo metu jame 45 dainininkai, pasirodo operose, tačiau ypač didelių kūrybinių jų pastangų pareikalauja miuziklai. Choristams tenka ir dainuoti, ir šokti.

Kintanti realybė, didėjantys meninės kokybės reikalavimai, deja, nekeičia choro dainininkų atlyginimų. Moterims su tuo taikstytis kiek lengviau, tačiau vyrai, kurių amžiaus vidurkis apie 40 metų, jaučiasi nekaip. Jų bendramoksliai, pasirinkę darbą mokyklose, uždirba kelissyk daugiau. O teatralams, scenos suviliotiems žmonėms, reikia nuolat skubėti: dažniausiai jie juk turi ne vieną papildomą darbą.