„Jau ilgai kirbėjo noras tapti savanore, o ir mano anūkė savanoriavo dar lankydama mokyklą. Baigusi pedagoginę karjerą, ėmiau domėtis savanorystės galimybes siūlančiomis organizacijomis ir atradau Tarptautinį Raudonąjį Kryžių. Susižavėjau jo idėjomis, misija ir baigusi mokymus prisijungiau prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių. Nepasigailėjau – čia savanoriauja jaunimas labai didele širdimi... Labai džiaugiuosi savo sprendimu“, – laidoje pasakos I. E. Zinkevičienė.
Anot jos, prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija gausiai pasipildė naujais savanoriais. Karas žmones suvienijo ir paskatino daugiau atsigręžti į kitus. „Būna, kad likusieji budėti migracijos centre naktį gauna pranešimą apie atvykstančius migrantus ir reikia skubiai rasti pakankamai savanorių. Parašius į feisbuko grupelę, iškart atsiranda norinčių ir galinčių padėti – ilgai ieškoti netenka“, – pasakos Irena Elena.
Nors ir pati retkarčiais nuvažiuoja padėti į migrantų registracijos centrą, moteris daugiausia laiko skiria savanorystei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programoje „Šilti apsilankymai“. Anot programos organizatorių, kas trečias vyresnis negu 65 metų žmogus gyvena vienas. Kai kurie seneliai neišeina iš namų ištisus metus, dėl to jaučiasi nereikalingi, neįdomūs, užmiršti, jie dažniau suserga depresija.
Šiuo metu lankau vieną senjorę, turinčią negalią ir sunkiai vaikštančią. Nuperku jai, ko paprašo, nueinu sumokėti mokesčių, vis atvežu kokią dovanėlę.
Programa „Šilti apsilankymai“ skirta vienišiems žmonėms, dėl sveikatos ir kitokių kliūčių retai išeinantiems iš savo namų, neturintiems artimų žmonių rato. Juos lanko Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Kartu su seneliais jie vaikšto lauke, padeda apsipirkti, susimokėti mokesčius, aplanko gydytoją. Atsižvelgdami į lankomų žmonių pomėgius, savanoriai kartu sodina augalus, garsiai skaito knygas, žiūri nuotraukų albumus, gamina rankdarbius, užsiima kita senelių mėgstama veikla. Bendravimas, šiltas žodis, išklausymas gerina senelių emocinę savijautą.
„Šiuo metu lankau vieną senjorę, turinčią negalią ir sunkiai vaikštančią. Nuperku jai, ko paprašo, nueinu sumokėti mokesčių, vis atvežu kokią dovanėlę – visada labai džiaugiasi. Pabendraujame. Vyresniems žmonėms labai svarbu turėti su kuo pasikalbėti, pasivaikščioti – kad ir tuos šimtą ar du šimtus metrų aplink namus, parodyti savo nuotraukų albumą ir prisiminti praeitį“, – pasakos pašnekovė.
Anot Irenos, šioje ir kitose Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programose savanoriauja daug jaunimo, kupino gerumo, gebančio išklausyti, puikiai susikalbančio su daug už save vyresniais žmonėmis. Vieniems jų bendravimas su vienišais seneliais padeda prisiminti savo tėvus, senelius, o kiti savanoriauja manydami, kad tokio pat dėmesio bei pagalbos norėtų sulaukti ir patys, tapę seneliais. Pašnekovės įsitikinimu, kiekvienas, norintis padėti kitam, nepriklausomai nuo amžiaus, gali atrasti sau tinkamą savanorystės programą.
Laidos vedėja Larisa Kalpokaitė taip pat apsilankys senjorams skirtame renginyje „60+ kine“. Anot idėjos autorės Lauros Balčiūtės, nemokamo renginių ciklo tikslas – pakviesti Lietuvos senjorus atrasti daugiau prasmingo laisvalaikio praleidimo būdų, pasimėgauti kino filmu, pabendrauti, taip pat priminti apie dažnos ligos – hipertenzijos prevenciją.
Laida „Amžius – ne riba“ – šį šeštadienį 9 val. ryto per TV3.
Naujausi komentarai