Dar 1964-aisiais LRT populiarių rusiškų animacinių filmų herojus prakalbino lietuviškai. Verčiami ir dubliuojami buvo rusų liaudies pasakų pagrindu sukurti filmukai, taip pat ir pasauliniai kūriniai.

Baba Jaga tapdavo lietuvių tautosakos veikėja Žiežula, Ivanuška Duračiokas – Joneliu Kvaileliu. Iš ekranų lietuviškai sveikindavosi Čipolinas, Krokodilas Gena ir Kulverstukas.

„Aš pradžioj atėjau į klaikų mišką. Man buvo klaiku rodyti tuos filmus. Filmų važiuodavom į kino nuomojamą kontorą, televizija iš jos veždavo visus filmus ir rodydavo. Bet leisdavo mums susiplanuoti tuos filmus, tik kai jie praeina visus kino teatrus. Jūs galit įsivaizduot, kokia buvo kokybė. Man buvo kažkas klaikaus“, – pasakoja ilgametė LRT dubliažo redaktorė Lidija Dubauskienė.

Mikės Pūkuotuko geriausias draugas Paršelis, Princesė „Batuotame katine“, kregždutė „Coliukėje“ – tai tik keli personažai, kurie lietuviškai prabilo vienos pirmųjų animacinių filmukų įgarsintojų, Lilės Žadeikytės, balsu. 1965-aisiais įgarsinusi savo pirmą filmuką, „Raudonkepuraitė ir Pėtia“, aktorė sako puikiai prisimenanti darbo pradžią.

„Buvo tokia labai šauni režisierė, Milita Bazevičiūtė, ir ji mane pakvietė garsinti pirmąjį filmuką. Galvojau, kad bus taip pat, kaip kino studijoj, kur normalius vaidybinius filmus garsinom. Pats pirmasis filmukas buvo „Raudonkepuraitė ir Pėtia“. Tai pradžioj nemažas „striokas“ suėmė, nes čia kruta juda ne taip, kaip žmonės judėtų. Bet pasirodė be galo įdomus dalykas, ir, aš manau, kad kiekvienam aktoriui pakvietimas į tokio animacinio filmuko garsinimą būdavo šventė. Pirmiausia gal todėl, kad sueidavo iš įvairių teatrų aktoriai“, – prisimena ilgametė animacinių filmukų garsintoja L. Žadeikytė.