Norint išgarsėti, nebūtinai reikia laimėti olimpinį medalį. Net ir provincijos glūdumoje gyvenantys paprasti keistuoliai demonstruoja, kaip tapti įžymybėmis: pakanka neįprastai dekoruoti savo namą.

Teismas keistuolio pusėje

Joniškio rajone, Žagarėje, gyvenantis Edmundas Vaičiulis maždaug prieš dešimtmetį prie savo medinio namo fasado prikalė kelis senus puodus. Įvairių metalinių sendaikčių ekspozicija ant namo ir stogo gausėjo tol, kol vietos naujiems eksponatams beveik neliko. Iš pradžių žmonės kraipė galvas ir, kaip dažnai būna tokiais atvejais, sukiojo pirštą prie smilkinio.

Žagarės seniūnas Alvydas Urbonas ne itin tiksliai pamena puodų atsiradimo istoriją, bet, jo spėjimu, E.Vaičiulis užrūstino regioninio parko prižiūrėtojus ir jam buvo skirta 100 litų bauda. Šis Šiaurės Lietuvos miestelis yra regioniniame parke, todėl net ir paprastas remontas, kai keičiasi pastato vaizdas (perdažomos sienos, keičiami langai, stogo danga ir kita), turi būti suderintas su regioninio parko specialistais. Pavyzdžiui, nesuskaidyti vitrininiai langai yra draudžiami.

Indus ant namo kalęs 52 metų žagariškis dienraščiui pasakojo, kad 100 litų baudą jis sumokėjo, bet nuimti puodų nė neketino, todėl jam pradėta grasinti didesnėmis baudomis. Žagariškis kreipėsi į teismą ir šis pripažino, kad vyras, savitai gražindamas namą, nieko nepažeidė. E.Vaičiulio teigimu, pasitaikė plačių pažiūrų Joniškio architektas, kuris jį užtarė.

Kviečia gausinti kolekciją

Dabar jau kone metai, kaip didžioji dalis puodų nuo garsiojo namo sienos nuimta. „Įvažiavo traktorius, sugadino sieną, sulamdė puodus, dar nebaigtas remontas“, – kalbėjo namo šeimininkas. Pirminį vaizdą jis žada sugrąžinti, bet neaišku kada.

„Atvažiuokite, atsivežkite aliumininę šakutę, ją prikalsite“, – kvietė Žagarės įžymybė. Pasak jo, visi, kas tik nori, gali jo namą dabinti metalo rakandais, bet būtinai tik iš aliuminio. „Kiti metalai rūdija, be to, aliuminis lengvas, nekenkia namui“, – paaiškino E.Vaičiulis.

Keistuoliu laikomas E.Vaičiulis tvirtino nebepamenantis, kodėl metalo senienos tapo namo dekoru. Pradėjo jas kalti ir esą nebegalėjo sustoti. Neįprastu namu susidomėjo Lietuvos ir užsienio žiniasklaida, čia vyko ne viena fotosesija, namas tapo turistų traukos centru. Tad nuodėmės dėl urbanistinio kitoniškimo žagariškiui atleistos.

„Būtų didelis praradimas, jei puodai ant namo nebesugrįžtų. Žmonės žino apie šį namą ir važiuoja į jį pažiūrėti“, – pripažino Žagarės seniūnas. Puodais aplipintas namas laikomas neoficialiu senienų muziejumi. E.Vaičiulis kartais lankytojams veda ekskursijas, jo pasakojimai neeiliniai.

Keistuolis perspėjo: „Negalima tikėti tuo, ką sakau. Aš apsimetinėju, daug kam meluoju.“ Paklaustas, kuo verčiasi, jis juokėsi: „Verčiuosi per galvą.“

Dėmesys nuskriejo į taigą

Ne mažesnio savo šalies ir užsienio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Rusijos gilumoje, Sibiro kaimelyje, gyvenanti Olga Kostina. Pensininkė savo medinę trobelę ir kitus sodybos rentinius dekoruoja plastikiniais kamšteliais – kiekvieną jų prikala vinimi.

Ji ne šiaip apkala sienas, o panaudodama skirtingų spalvų kamštelius kuria liaudies ornamentus primenančius raštus, taip pat piešinius su vietos gamta. Moteris suskaičiavo, kad savo mozaikoms jau sunaudojo apie 30 tūkst. kamštelių. Darbas, be abejonės, truko ne vienus metus.

Nuotraukose matyti, kad sodybos aplinka ne itin išpuoselėta – prie pat namo auga aukšta žolė, mėtosi statybinės atliekos, styro suklypusi tinklinė metalinė tvora. Tačiau mozaikos pelnė išskirtinį dėmesį, šiuos namus įamžino agentūros „Reuters“ žurnalistai.

Ar po spalvingais kamšteliais paslėpta, tankiai vinių suvarstyta mediena neges, ar patys kamšteliai neužsiterš – neaišku. Nežinia, kaip tokia „statybine“ medžiaga bus atsikratyta ateityje, ar kiekvienas kamštelis bus nuimtas ir atiduotas perdirbti. Kol kas kamštelių namas pristatomas kaip sektinas antrinių žaliavų panaudojimo pavyzdys.

Sukramtytos gumos žavesys

Žmonių fantazija begalinė. Ko gero, kiekvienam teko nemaloniai užčiuopti kur nors po stalu ar kėde priklijuotos kramtomosios gumos. Ant šaligatvių sutrypti kramtomosios gumos gabalėliai – prakeiksmas kiemsargiams.

Vienas prilipino gumą prie pastato sienos, kitas dar vieną ir dar... Vienas prie kito lipo įvairiausių spalvų gumos gumulėliai, kol neliko laisvos vietos. Įvairių spalvų gumos gumuliukai iki šiol lipinami ant viršaus, siena virto savotišku impresionistiniu paveikslu.

Kramtomąja guma aplipinti objektai yra legalūs, jie tapo kelių Amerikos bei Europos miestų įžymybėmis. Kas būtų pamanęs, kad dekoras iš žmonių dantų apdorotų guminių šiukšlių gali tapti sienos dekoru?

Turintys meninę gyslelę ir nebijantys būti vadinami keistuoliais visaip reiškiasi ant statinių fasadų. Vieni ant jų eksponuoja išraitytus vamzdžius, kiti butelius, treti dar ką nors, ką kolekcionuoja. Pavyzdžiui, vienas namas Kaune pasipuošė klumpių kolekcija. Ar tai toleruotina – atsakymas nevienareikšmiškas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė

Statybos įstatyme pasakyta, kad statinys ar jo dalis turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių ypatybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Jei šie esminiai reikalavimai nepažeidžiami, namas galėtų būti dekoruojamas netradiciškai. Tiesa, apribojimų gali būti, jei statinys yra saugomoje teritorijoje. Dėl kiekvieno netradicinės medžiagos panaudojimo atvejo turėtų būti sprendžiama atskirai. Pavyzdžiui, dekorui panaudojant plastikinius kamštelius, gali būti pažeidžiami gaisrinės saugos reikalavimai. Jei statinys jau pastatytas ir naudojamas, prižiūri ne mūsų inspekcija, o savivaldybių administracijos. Tai jų kompetencija vertinti, kas leistina ant pastatų, o kas – ne. Jei yra keletas namo savininkų, dėl fasado dekoro reikia gauti bendraturčių sutikimą.