Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje veikia atnaujinta šiuolaikinio meno paroda neregiams ir silpnaregiams "Muziejus neregiui".

Ją papildė nauji kūriniai: Sigitos Grabliauskaitės "Tiesa užrištomis akimis", Linos Jonikės "Natiurmortas", Virginijos Kirvelienės "Miesto dangčiai", Eimučio Markūno "Planetos gimimas", Artūro Rimkevičiaus "Neįmanomas interjero elementas" ir Algimanto Šlapiko "Papūsk katei į uodegą". Darbus žymi originalios, Brailio raštu užrašytos etiketės, sukurtos stiklo menininko Artūro Rimkevičiaus.

Iki šiol nė vienas Lietuvos dailės muziejus neturėjo nuolat veikiančios šiuolaikinio meno ekspozicijos, skirtos neregiams. Patys neregiai tvirtina, kad tokios parodos nėra ir Europoje.

"Paroda "Muziejus neregiui" – tarsi įsisenėjusios skolos grąžinimas, kurį išpildo nuoširdus rengėjų ir dalyvių siekis suteikti galimybę nereginčiam muziejaus lankytojui susipažinti su šiuolaikiniu menu ir jo kūrėjais. Siekiame suteikti neregiams galimybę pažinti šiuolaikinį meną", – tvirtino parodos iniciatorė ir kuratorė Violeta Jasevičiūtė.

Pirmoji paroda neregiams Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje buvo surengta 1997 m. Kauno paveikslų galerijoje. Vėliau kas keleri metai rengtos parodos arba meninės akcijos akliesiems.

"Gimę intuityviai, šie renginiai virto revoliucingomis gairėmis tolesnei tokių idėjų plėtrai. Eksperimentinių projektų pagrįstumu galėjome įsitikinti prieš aštuonerius metus, kai į Lietuvą buvo atvežta ir Vilniaus dailės muziejuje surengta paroda "Gamtos pajautimas su Sezanu", – prisimena menotyrininkė. Ant molbertų buvo išstatytos Paul Cezanne kūrinių reprodukcijos, o prie jų įtaisytos dėžės su įvairiais daiktais: prie natiurmorto – muliažiniai vaisiai, prie peizažo – skalda, žvyras, akmenukai. "Vargu, ar taip įmanoma atpažinti P.Cezzane tapybą, jo kūrybos unikalumą. Kažin, ar toks meno pažinimo kelias neklaidina nereginčio suvokėjo?" – abejojo V.Jasevičiūtė. Kitoje prancūzų surengtoje parodoje neregiams siūlyta kurti – į gabalus supjaustytas skulptūras reikėjo sudėlioti į visumą tarsi konstruktoriaus kaladėles.

"Kelias į neregių pasaulį sudėtingas, tad nenuostabu, kad kyla įvairiausių sunkumų ar klaidų, bet, lyginant su prancūzų patirtimi, atrodo, kad mūsų pasirinktas būdas yra arčiau tiesos – suvokėme, kad vietoj originalaus kūrinio pateikti neregiui surogatą arba kitaip jį klaidinti yra neetiška", – įsitikinusi Violeta Jasevičiūtė.

Prieš dvejus metus muziejuje pradėta rengti nuolat veikianti ekspozicija "Muziejus neregiui". Čia eksponuojami tradiciniai ir šiuolaikiniai skulptūros, grafikos, tapybos, tekstilės, meninio stiklo objektai ir instaliacijos.

Menotyrininkė pabrėžė, kad Nacionalinio M.K.Čiurlionio rengiamose parodose nepataikaujama nereginčiam lankytojui – siekiama, kad meno kūriniai būtų vienodai įdomūs tiek regintiesiems, tiek neregiams. Parodos koncepcija remiasi taktiliniu – lytėjimo – principu. Etiketės rašomos Brailio raštu, grafika pristatoma ne atspaudais ant popieriaus, o klišėmis, kuriose galima užčiuopti įrėžtą, išnuodytą piešinį, vaizdą. Kūriniuose atsiskleidžia šiuolaikinio meno galimybės – žaidybiniai elementai, humoras. Be lytėjimo, įtraukiami ir kiti žmogaus pojūčiais – klausa, uoslė, skonis.

Parodoje rengiamos specialios ekskursijos regintiesiems ir neregiams.

Ilgalaikė parodos "Muziejus neregiui" ekspozicija veikia Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).