Kadaise iš vieno Klaipėdos mero lūpų išsprūdę žodžiai „gyvensime kaip Amsterdame“ veikiau tapo sparnuotąja fraze, nei įgavo realius kontūrus. Kad ir kalbant apie vieną ryškiausių Olandijos sostinės simbolių – būstus ant vandens.

Miesto veido nepuošia

Įvairios baržos, namais virtę laiveliukai, plūduriuojantys įžymiuosiuose Amsterdamo kanaluose, jau tapo neatsiejama Olandijos uostamiesčio įvaizdžio dalimi. O kodėl tokių miestą pagyvinančių elementų negalėtų atsirasti Klaipėdoje?

Šis klausimas jau kurį laiką neduoda ramybės ir žurnalistui, aistringam buriuotojui Ruslanui Arbušauskui.

Uostamiesčio jachtų nuomos bendrovei vadovaujantis vyras konstatuoja tai, kas akivaizdu daugeliui: gyvenimas Danės upėje apmiręs.

„Pažiūrėkime, ką mes čia, pačiame miesto centre, turime. Teneįsižeidžia savininkai, bet kai kurie šių laivų – varganos būklės. Ne tokie čia turėtų stovėti, – įsitikinęs Ruslanas. – Miestą labai pagyvintų baržos. Ir ne tik jos, bet ir senieji laivai, tokie kaip “Meridianas„, ar mažesni burlaiviai, kiti laiveliai, kuriuos būtų galima įsirengti ir gyventi. Klaipėdiečiai, miesto svečiai pamatytų, kad čia verda gyvenimas, kad čia išties yra miestas prie vandens, o ne šiaip miestas prie Smiltynės ar Melnragės paplūdimių.“

Pašnekovas prisipažino, kad ir pats daugelį metų puoselėja svajonę įsikurti tokiame būste ant vandens, ir netgi Danėje yra nusižiūrėjęs ne vieną tam tinkamą vietą.

Gali kainuoti ir milijoną

Ruslanas šypsojosi, kad bene didžiausiu įkvėpimu jam tapo televizijos serialas „Kalnietis“, kurio pagrindinis herojus gyveno baržoje. Pašnekovas prisiminė, jog brėžinių, kaip susimodeliuoti tokius namus, jau vaikystėje buvo galima rasti specializuotuose rusiškuose žurnaluose.

Šiandien neišsemiami informacijos aruodai besidomintiems šia tema prieinami virtualioje erdvėje. Pasak Ruslano, internete galima rasti įvairių parduodamų laivų, kurie pritaikyti ar gali būti pritaikomi gyventi ant vandens.

„Olandijoje labai daug tokių laivų, tačiau patys pigiausi, kainuojantys apie 10–20 tūkst. eurų, – per prasti, nepatogūs. Jų ilgis siekia 9 m, plotis – vos 2 m. Sunku įsivaizduoti, kaip tokiuose įmanoma gyventi. Mano manymu, optimalus ilgis būtų 20–24 m, o – plotis – 5–6 m“, – tikino buriuotojas.

Ruslano nuomone, Klaipėdai labai tiktų Temzės išvaizdžios burinės baržos. Tiesa, jų kainos prasideda nuo 100 tūkst. eurų.

Specialiai gyventi ant vandens statyti būstai arba „Meridiano“ analogo burlaiviai – tarsi prabangūs apartamentai. Jie gali kainuoti ir daugiau nei 1 mln. eurų.

„Kiti laivai, kuriuos galima palyginti su loftais, – tinkami įsirengti senieji žvejybiniai laivai, traleriai. Jie palyginti nebrangūs, po 40–60 tūkst. eurų. Tačiau, teoriškai įperkami, jie pareikalautų labai daug remonto išlaidų“, – pripažino pašnekovas.

Atsirastų ir Lietuvoje

Ruslanas neabejoja, jog tinkamų laivų galima susirasti ir Klaipėdoje. „Kad ir legendinis laivas “Olga„ – manau, jis labai tiktų tokiam reikalui“, – teigė pašnekovas.

Ruslano akimis, komunikaciniu požiūriu labai patogios apsigyventi krantinės tarp Biržos ir Pilies tiltų, jei tik būtų deramai suprojektuotos, – dabar esą jos skirtos laivams daužyti ir laužyti.

„Čia galima privesti elektrą ir vandenį, bet klausimas, kiek tai kainuotų. Gal geriau generatorius? Vadinasi, kada nors jį turėsi burbinti, įkrauti akumuliatorius ir maitinti visą sistemą. Žinoma, gali naudoti vėjo generatorius, saulės baterijas. Kitas klausimas – kaip atsikratyti nuotekų. Mūsų klimato sąlygomis labai aktualu ir šildymas. Visą laivą reikėtų apšildyti iš vidaus – kaip ir kuo, vėl atskiras klausimas. Turi būti ne tik šilta, bet ir atsparu vandeniui ir net žiurkėms“, – vardijo pašnekovas.

Buriuotojo manymu, Klaipėdos valdžiai pavyzdys galėtų būti skandinavai. Jo žiniomis, už Kopenhagos, Stokholmo centre plūduriuojančius burlaivius nereikia mokėti komunalinių mokesčių – ši privilegija suteikiama, nes tai tiesiog yra miesto puošmena.

Londone, Temzėje, prisišvartavusios baržos tik kurį laiką atleidžiamos nuo krantinės mokesčio, o paskui privalo iš tos vietos pasišalinti. Tad jų savininkai griebiasi gudrybės – kartkartėmis migruoja iš vienos vietos į kitą.

Drėgmė – neišvengiama

Baržoje ar kitokiame gyventi pritaikytame laive tektų susitaikyti ir su kitais specifiniais niuansais, kaip antai nestandartinė, ankštesnė nei tradiciniuose būstuose, patalpų erdvė, taip pat nuolat tvyranti drėgmė.

Ruslanas prisipažino, kad priprasti prie pastarojo dalyko būtų gana sudėtinga.

„Bet, kadangi šią svajonę puoselėju nuo seno, manau, kad viskas suderinama. Klausimas, ar norėtų su manimi kas nors taip gyventi“, – šypsojosi pašnekovas.

Anot Ruslano, puikių galimybių pagyvinti miesto gyvenimą, suteikti jam ypatingo žavesio neišnaudoja ne tik Klaipėda. Įvairūs laivai ir laiveliai galėtų puošti ir Kauno, ir Vilniaus vandenis.

„Ko gero, didžiausias mūsų minusas – klimato sąlygos, kurios formuoja ir požiūrį, ir poreikį. Pavyzdžiui, olandams, kuriems teko atsikovoti žemę iš jūros, gyventi baržose – poreikis. Pas mus tokiems kaip aš tai būtų pomėgis“, – pripažino patyręs buriuotojas.

Pašnekovas neatmetė, jog entuziastus gali stabdyti ne tik nemažos investicijos, bet ir sudėtinga tokių objektų reglamentavimo procedūra.