Maro diena dar priešakyje. Tam jis rengiasi. Tačiau kol kas žurnalistas, vertėjas, verslininkas Andrius Tapinas savo gyvenimą vertina 8,5 balo iš 10, džiaugiasi dideliu lobiu ir tikisi, kad antroji jo knyga "Maro diena" sulauks sėkmės.

Už M.Šalčiūtę buvo blogesnių

– Neįmanoma nepaklausti apie Lietuvą sudrebinusį skandalą, kai "Pinigų kartoje" nesuderintais klausimais privertėte blogai pasijausti interneto sensaciją Moniką Šalčiūtę. Vaikėtės reitingų ar norėjote ją nuleisti ant žemės?

– (Juokiasi) Turime žmonių sąrašą, kuriuos kviečiame į laidą. Vieną dieną tai gali būti verslo magnatas, kitą – dizaineris ar interneto fenomenas.

Žmonės turbūt nesupranta, kaip televizijoje veikia reitingai, nes vienkartinis dalies laidos herojus tam neturi jokios įtakos. Interviu žmones padalijo į kelias stovyklas, tapo lakmuso popierėliu išsakyti savo nuomonę ir suvokimą.

Monika kalbėjo gana tvarkingai. Tiesa, jai reikėtų konsultacijos, kad nebūtina vienu metu sakyti visko, ką žinai. Turėjau ir labiau nusikalbėjusių bei blogesnių pašnekovų savo laidoje.

Sumaištis įrodė, kas yra interneto fenomenas, kurį sukūrė ne prodiuseriai ir televizijos magnatai.

– Kokią stovyklą palaiko Andrius? Ji – tuštutė, kuriai nereikia lįsti ten, kur nereikia, ar apsukri mergina, uždirbanti daug pinigų?

– Antras variantas. Ji – žavinga mergina, sugebėjusi sukurti prekės ženklą. Patobulinus komunikaciją, jos lauks puiki ateitis. Jos savireklamos galėtų pavydėti prodiuserių  žvaigždės. Ir nereikia raudonuoti. Turbūt jautriai sureagavo į kritiką ir pradėjo teisintis, ko nereikėjo daryti.

– Ar kviesdamas į laidą šalčiūtes neprisidedate reklamuodamas tuštybę ir gyvenime dar nieko nepasiekusius žmones?

– Nesirengiu į laidą kviesti olialia pupyčių ar prodiuserių sukurtų "žvaigždžių". Monika – paprasta mergina, sukūrusi prekės ženklą, tapusi interneto fenomenu ir viena populiariausių moterų Lietuvoje. Kodėl neturėčiau su ja kalbėti apie pinigus?

Pinigai – varomoji jėga

– Ką apie tokias "žvaigždes" kalbate namie su žmona Rasa?

– Lietuvoje rašoma apie merginą, kuriai iš nosies ištryško snarglys. Galime piktintis, galime nekreipti dėmesio, bet tai – televizijos rinka.

Namie apie tai nekalbame, turime kitų temų, nei kalbėti apie dažniausiai surežisuotą opiumą liaudžiai.

– Pavyzdžiui?

– Kad ir apie Jurijaus Smorigino akibrokštus, kurie supriešina žmones, sulaukia daug komentarų. Plika akimi matyti, kad dauguma jų – surežisuoti.

– Klausiu, apie ką kalbatės?

– Apie viską, išskyrus televiziją. Vaikus, mokyklą, knygas, keliones, politinę situaciją. Televizija ir pramogos užima paskutinę vietą.

– Esame pinigų kartos žmonės. Koks susidaro įspūdis iš televizijos?

– Nežinau, ar kas nors pasikeitė per 2 000 metų, kai Judas pardavė Jėzų už 30 sidabrinių. Daugumai pinigai buvo ir bus varomoji jėga. Jie skatina judėjimą, emigraciją. Nors yra ir tokių, kurie nuo to atsiriboja. Tokių žmonių buvo ir Senovės Graikijoje. Ir filosofų, kurie lipdavo į stulpą. Bet niekas nesikeičia: didžioji dalis mėgsta paviršutiniškas pramogas, žiūri tik Holivudo blokbasterius.

Galėtų skraidyti sraigtasparniu

– Jūs taip pat pinigų kartos žmogus, kuriam svarbiausia – pinigai?

– Išsisuksiu kelis šimtus metų gyvuojančiu klasikiniu atsakymu: "Pinigai nėra tikslas. Pinigai – priemonė tikslui pasiekti."

Pripažįstu, didelė dalis gerų dalykų pasiekiami pinigais ir jie – varomoji jėga. Bet yra gerų dalykų, kurių pinigais nepasieksi: žmogiški santykiai, šeimos ryšiai, draugai.

– Knyga "Vilko valanda" – verslo planas?

– Kūrybinio verslo planas.

– Smalsu, kiek uždirbo apie pinigus kalbantis Tapinas?

– Laiką, per kurį rašiau, važiuoju į pristatymus, padalijus į mėnesinį uždarbį, uždirbau šiek tiek mažiau nei vidutinis atlyginimas. Būtų galima uždirbti dar šiek tiek daugiau, nors tai buvo viena perkamiausių knygų Lietuvoje. Knygą išleidęs JAV ar Jungtinėje Karalystėje, į darbą dabar skraidyčiau sraigtasparniu.

– Ir pietautumėte su Romanu Abramovičiumi?

– Jei jis norėtų pasikalbėti apie knygas. Kartais to užsimano milijardieriai kaip Markas Zuckenbergas.

– Kokią savo gyvenimo valandą pavadintumėte vilko valanda?

– Priešaušrio. Kai tenka atsikelti trečią ketvirtą valandą. Ir tada viskas, kaip būna daugeliui, atrodo niūriai: įsipareigojimai, ateitis, darbai, didelis krūvis. Tačiau ateina aušra, ir viskas nušvinta.

Ar galės atvažiuoti į Kauną?

– "Maro diena" bus kitokia? Nebaisu, kad knyga netaps fenomenali?

– Jei nepirks pirmos, žadėjau, kad antros nebus. Būsiu pabuvęs rašytoju. Tačiau greitai nusprendėme, kad bus antra.

Knyga nebuvo tikslas pamatyti savo vardą ant kartono. Juolab daugiau naudos patenkinti ego suteikia televizija. Antrą knygą, kaip ir filmą, sukurti daug sunkiau. Antra bus postapokaliptinė. Veiksmo vieta – antrasis Lietuvos miestas.

– Vilnietis reaguos į madą ir pašieps Kauną?

– Pastebėjau, kad dabar per įvairius renginius mėgsta iš pradžių girti, o po to numesti kokią bombą Kaunui kaip Justinas Jankevičius, ir kiti.

Nežinau, ar kauniečiai priims kitokį požiūrį į savo miestą. Gal bus sunku atvažiuoti į Kauną? (Tačiau vakar į A. Tapino naujos knygos pristatymą susirinko daugybė kauniečių – aut. past.) Nors man čia labai patinka. Mėgstu pavaikščioti po miestą, turiu draugų, giminių.

Tačiau kas yra miestas? Pastatai, griuvėsiai? Man svarbiau miesto gyventojų dvasia, ryžtas, reakcija į vieną ar kitą įvykį. Įdomu, kaip kiti reaguos į kauniečio portretą? Knygoje veiksmas vyksta alternatyvioje realybėje prieš Pirmąjį pasaulinį kartą, o apie tą laiką Kaune daug mažiau informacijos nei apie tarpukarį.

– Kaunui mestelėsi bombą ar granatą?

– (Juokiasi) Na, taip. Pavaizduotą Kauną kiekvienas supras skirtingai. Vienas pirmųjų knygą perskaitęs Aidas Puklevičius paklausė, kuo man kauniečiai taip nusidėjo.
Tai – literatūra, postapokaliptinis žanras, populiarus JAV, Vakarų Europoje. Kiek kartų kine ir literatūroje buvo naikintas, sugriautas ir Londonas, ir Niujorkas.

– Vilnius – šviesus, o Kaunas – tamsus?

– Nebūtinai. Optimistai pirmoje knygoje matė šviesų Vilnių, bet kas žvelgė giliau, pastebėjo, kad viduje jis supuvęs, jame daug intrigų.

Planuoja ir brangina laiką

– Kažkada sakei, kad per mėnesį perskaitai 20 knygų.

– Kai atradau elektroninę knygą.

– Kurią keikei.

– Buvo laikas. Skaitymas pagreitėjo. Daug keliauju, vienu metu, priklausomai nuo nuotaikos, skaitau keturias penkias knygas, todėl pavargau jas tampyti.

Ir man, kaip pas netikintįjį apaštalas, atėjo elektroninė knyga: 150 gramų svorio skaitmenoje telpa daug, ir knygos visada kartu.

– Neabejoju, kad daugelis klausė, kaip Andrius visur spėja: dvi televizijos laidos, trys internetiniai puslapiai, knygos, verslas, šeima.

– Nieko stebuklingo. Daug žmonių dirba daugiau už mane ir spėja. Daugiau planuoju, mažiau dvejoju prieš darydamas, išmokau skirstyti užduotis žmonėms, kurie geriau už mane moka, o komanda puikiai susitvarko.

Neskaitau ir nerašinėju internete komentarų. Išnaudoju laiką važiuodamas automobiliu – klausau ne muzikos ar radijo, bet paskaitų ar kitų aktualių dalykų.

– Laikas – vienas brangiausių dalykų?

– Taip. Bet nebūtina viską sudėlioti minučių tikslumu ir po to – bėgti. Šiuo metu darbų turiu tris mėnesius į priekį. Yra žmonių, kurie žino, ką darys kitų metų vasarą.
Kartais būna tingėjimo dienos, kai skaitau, žiūriu filmus, žaidžiu kompiuteriu. Esu geimeris nuo mažų dienų. Su šeima, draugais žaidžiame stalo žaidimus, yra keli mėgstami kompiuteriniai žaidimai. Vienas jų pagal "Žiedų valdovo" pasaulį, kuris vienu metu žaidžiamas visame pasaulyje. Ten nukeliauju į smuklę, pakalbu su herojais, paklausau koncerto smuklėje. Puikiai pašalina įtampą.

– Tau svetima filosofija, kad gyvenimas trapus, rytojus – tik žodis, todėl turi gyventi dabar?

– Planuoti į priekį reikia taip, kad sugriuvus nekiltų depresija. Praėjusią vasarą planavau ramiai praleisti sodyboje rašant knygą. Tačiau prodiuserio Lauryno Šeškaus skambutis viską sujaukė. Negalėjau atsisakyti kurti dokumentinį filmą "Discovery" kanalui. Ir vasara buvo parduoda – dirbome Vengrijoje. Bet tuo gyvenimas ir žavus.

Pusdevinto iš dešimties

– Ar šiais laikais yra tai, ko dar negalima nusipirkti?

– Galima nusipirkti beveik viską. Tam tikra prasme nusipirksi ir meilę. Tačiau protingi žmonės, galintys nusipirkti viską, to nedaro. Tai, kas nupirkta,  ir tai, kas įgyta savo pastangomis, turi labai skirtingą vertę. Galima nusipirkti knygą, bet sukurti daug vertingiau ir maloniau.

– Kodėl pokeriui pasakei "stop"? Persisotinai, tai tapo tarsi liga, reikėjo iššūkių?

– Tai nebuvo dramatiškas "stop". Norėdamas tuo užsiimti turi skirti daug laiko, stebėti tendencijas, nes žaidimas evoliucionuoja. Kitaip kainuos brangiai. Be to, atsirado naujų laidų, knyga, prioritetai keičiasi. Vienintelis nesikeičiantis – šeima. Pailsėti daug maloniau ne pokerio turnyre, bet "Žiedų valdovo" pasaulio smuklėje.

– Atrodo, kad Andrius gimęs su laimingais marškinėliais: žmona Rasa, vaikai Vakaris, Vasara, verslas, laidos.

– Verslas nekart nukentėjo. Tačiau nuodėmė skųstis gyvenimu. Sveikata – gera, šeima – gerai, tėvai kruta. Šalis patinka, galimybių yra, nors rinka mažesnė. Visada norisi geriau, bet dabar geras periodas ir rašau sau 8,5 balo iš 10.

Su raudonu sportiniu BMW

– Visi turi tamsiąją pusę. Ar ją turi Andrius, juolab kad vienas slapyvardžių pokerio varžybose buvo Tamsusis?

– Reikėtų klausti kitų, nes jie geriausiai mato tamsias puses. Neužsiimu didele savianalize ir darau, kas atrodo teisinga. Nors ir mėgstu provokuoti, stebėti visuomenės reakciją.

– Andrių išprovokuoti lengva? Tarkim, turime kompromituojančios medžiagos – pokalbio ir vaizdo įrašą, nuotraukų.

– Būtų labai įdomu pamatyti. Išprovokuoti nelengva, bet įmanoma.

– Blefuosi? Kai provokuos apie finansines machinacijas ar ryšį su keliomis meilužėmis?

– Būtų įdomu. Gal realiau finansinės machinacijos, bet visuomenei įdomiau kelios meilužės.

– Rio de Žaneire, Kopakabanos paplūdimyje, kur gurkšnojai kokteilį ir patyrei nuotykių?

– Ten buvau. Bet viskas skaidru. Tailande – irgi, kur nesugebėjome nueiti iki nuodėmių kvartalo. Man viduramžio krizė dar neatėjo arba truko trumpai. Apsiribojau raudonos spalvos sportiniu BMW kabrioletu. Rasa juokavo, kad jei krizė tik tokia, ji ištvers.

– Tačiau BMW – su knygos lipdukais. Tai rašytojo automobilis, kuris daro įspūdį pinigų kartai?

– Žinau, tai labai pigus įspūdis, bet galiu sau tai leisti. Tiesa, yra tokių, kurie žvelgia rimtai, nors mėgstu saviironiją. Per tokį pigų dalyką galima užmegzti ryšį su jaunesniais žmonėmis, kalbėti apie pinigų kultūrą ir gyvenimą.

Svajonės tampa planais

– Kada gyvenime teko patirti maro dieną?

– Ačiū Dievui, to nebuvo. Niekada nesakiau, kad ši diena blogiausia mano gyvenime. Vadovaujuosi filosofo Homerio Simpsono fraze, kai blogiausia diena gyvenime jam pasiguodė sūnus Bartas. Šis tėviškai atsakė: "Sūnau, tai kol kas blogiausia diena tavo gyvenime."

Ta maro diena bus ateityje ir tam reikia rengtis.

– Savo tinklaraštyje užrašėte Ostapo Benderio žodžius "Paradui vadovauju aš." Kas vadovauja paradui namuose – griežtai atrodanti Rasa?

– Rotacijos principu. Kartais – jaunieji, dažniausiai – žmona.  Aš – kai susiję su pramogomis, kelionėmis. Tada jie derinasi prie manęs, išskleidusio žemėlapį.

– Kai Rasos vadovavimas pernelyg užpykdys, nupirksite jai šuolį parašiutu, ko ji mažiausiai norėtų?

– Tai būtų viena keisčiausių dovanų, kurią iš manęs gautų. Ji retai užpykdo, kad galvočiau apie šuolį su parašiutu ar be jo.

– Su šeima esate lobių ieškotojas. Kokį didžiausią lobį esate atradęs?

– Atsakysiu banaliai. Didžiausią lobį radau prieš keturiolika metų ir jis nesibaigia. Tai – šeima. Ir labai džiaugiuosi, kad mes gerai sutariame, žinome, kas svarbu mūsų ir vaikų gyvenime.

Tiesa, turime daugiau sekėjų "Facebook'e" nei jie, o vaikai kartais pareiškia, kad galėtume būti įprasti tėvai, nes jiems būtų lengviau. Nežinau, kas yra įprasti tėvai, nes kiekviena šeima yra unikali.

– Geriausias periodas – taip pat ateityje?

– Taip. Ir tai – didelė varomoji jėga. Kai svajones užrašau ant popieriaus lapo, jos tampa planais. O ar planas bus įgyvendintas – tik laiko klausimas.