Didesnio publikos dėmesio siekianti Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė šįvakar atviroje repeticijoje parodys, kad sugeba šokti ne tik klasikinį ar charakterinį, bet ir šiuolaikinį šokį. Klaipėdiečius jo moko Belgijoje gyvenanti choreografė Rasa Alksnytė.

Mėgins įkaitinti diskusiją

Naują spektaklį "Prarastos sielos" pagal šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių muziką su Klaipėdos muzikinio teatro šokėjais kurianti R.Alksnytė uostamiestyje dirba nuo sausio 3-iosios. Klaipėdiečiai šįvakar turės retą progą nemokamai pamatyti penkių darbo dienų ir penkių valandų bendros kūrybos rezultatus – pirmuosius būsimo spektaklio štrichus, maždaug 35 minučių trukmės šokio miniatiūrų ciklą. Šį projektą choreografė vadina atvira repeticija, po kurios žiūrovai galės čia pat diskutuoti su ja ir atlikėjais.

"Tai spektaklio parengiamasis etapas – statytojams ir publikai, – patikslino teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. – Po šokėjų pasirodymo mėginsime įkaitinti diskusiją, kad žiūrovai dalintųsi nuomonėmis."

Tokio pobūdžio renginiai šiame teatre – dar naujiena. Pirmieji seminarai, susitikimai su kūrėjais vyko pristatant C.Monteverdi’o operą "Orfėjas" ir praėjusių metų pabaigoje surengtame festivalyje "Opera.lt".

Pasaulyje "vorkšopai", atviri seminarai ir kita šiuolaikinė meno populiarinimo praktika dažnai naudojama. Juk menas labai uždaras. Todėl ieškoma būdų, kaip suartinti jį ir vartotojus. "Gerai, kad šiuosyk tai bus atvira repeticija. Tai tarpinis etapas, kuriame parodysime, ką nuveikėme, kaip gimsta spektaklis", – pristatė naujovę R.Alksnytė.

"Klaipėda nepripažįsta mūsų šokėjų trupės, nesiveržia į jos spektaklius, – guodėsi teatro vadovė. – Betgi mes to verti – turime puikių šokio darbų. Norime tuo įtikinti publiką, užmegzti kontaktą su ja".

"Mano tikslas, kad į teatrą ateitų net tie žmonės, kurie sako: "Neturiu ką apsirengti", – šmaikštavo R.Alksnytė, prasitarusi, kad turi savo metodiką, kaip prakalbinti ir įtraukti į diskusiją žiūrovus.

Baletas – ne vienintelė galimybė

Tie, kurie domisi šokiu, galbūt dar prisimena Rasos darbus prieš jai išvažiuojant į užsienį. Bet prieš 12 metų jos asmeninis ir profesinis gyvenimas atsidūrė kituose Europos taškuose. Devinti metai ji su vyru ir dviem vaikučiais gyvena Briuselio priemiestyje, daug keliauja su tarptautiniais projektais, veda šiuolaikinio šokio "vorkšopus", turi savo šokio studiją ir trupę. Anot jos pačios, stengiasi "aktyviai gyventi kiekvieną dieną ir kasdien kurti".

Kaip pasakojo Rasa, į Lietuvą po ilgos pertraukos prieš dvejus metus ją atvedė "Migruojantys paukščiai". Šis projektas buria po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius menininkus. Pirmasis jų sambūris įvyko 2007-aisiais Ventėje, kur choreografė susitiko su žmonėmis, dirbančiais Klaipėdos muzikiniame teatre. "Bendraudami išgeneravome idėją, kad galėčiau perteikti mano sukauptas profesines žinias ir informaciją, kuri galbūt naudinga Lietuvoje", – sakė R.Alksnytė. Choreografė džiaugėsi teatro suteikta galimybe padirbėti su jo baleto trupe.

"Kūrybos rezultatas yra spektaklis. Tai – galutinis taškas, ir mes jį padėsime rugpjūtį, Klaipėdos muzikinio teatro vasaros festivalyje pristatydami "Prarastų sielų" spektaklio premjerą. Bet procesas irgi nepaprastai svarbus, – mano R.Alksnytė. – Baletas – ne vienintelė šokio galimybė. Galima jį perteikti kitaip. Aš šokėjams duodu kryptį, užduotis, išrenku, kas tinka spektakliui, sudėlioju kompozicijas. Šiems žmonėms mano metodika – nauja. Jie net nepajuto, kaip tapo spektaklio dalimi, patys jį kuria. Atvira repeticija akcentuos tai, ką šokėjai padarė, o ne ką aš pastačiau."

Įskėlė kūrybos žiežirbą

Choreografė prisipažino, kad prieš važiuodama čia padirbėti Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupę buvo mačiusi tik viename spektaklyje ir nerimavo, kaip ją sutiks, ar seksis rasti bendrą kalbą. "Buvau nustebinta: žmonės labai geranoriški ir atviri, kaip šokėjai – nepaprastai techniški, moka būti scenoje, išmano savo profesiją. Jie puikiai dirba", – negailėjo pagyrimų viešnia.

"Mes žinome, kaip šokti klasiką ir kurti charakterines kompozicijas, o Rasa išmano šiuolaikinį šokį, labai daug žino savo srityje ir labai įdomiai dirba. Ji kontaktą su trupe rado tarsi be ypatingų pastangų, – stebėjosi trupės vadovas Vaclovas Sasnauskas. – Mūsiškiai išmoko kitokio trenažo, "atrado naujus savo raumenis". Tai kitokia technika. Šokėjai buvo priversti patys galvoti ir kurti, prisiderinti vieni prie kitų. Juk šiuolaikiniu šokiu galima parodyti labai daug."

"Teko "perlipti per save", savo klasikinio šokio pagrindus ir pabandyti kažką nauja. Tai be galo įdomu. Man labai patiko ir Rasos požiūris į darbą, konkretumas, talentas perteikti žinias", – dalijosi mintimis trupės narė Beata Molytė.

"Rasa iškart privertė visus jos klausyti, leido parodyti, kas mes esame, ką sugebame. Visi dirbame, džiaugiamės ir nekompleksuojame, paims mus šokti spektaklyje ar ne. Svarbiausia, kad atsirado vienas kito supratimas", – kalbėjo šokėjas ir choreografas Aurelijus Liškauskas.

Anot R.Alksnytės, visas šis kūrybinis procesas jau yra spektaklis. Visi turės būti scenoje ir publikai parodyti, ką sugeba geriausio. "Aš čia esu tik kaip variklio kibirkštis. Įskėliau, o jūs – važiuokit", – šypsojosi R.Alksnytė.

Choreografė džiaugėsi, kad jos aplinkoje nuolat yra žmonių, kurie jai tą žiežirbą įskelia. "Todėl žinau, kaip tai svarbu, ir jaučiu pareigą įskelti tą žiežirbą kitiems", – tvirtino ji.

Štai atrasti šiam spektakliui muziką jai padėjo bičiulis violončelininkas Mindaugas Bačkus. Jis paskatino pasidomėti naujausiais šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių O.Narbutaitės, A.Martinaičio, F.Puskunigio ir kitų kūriniais.

Praradimai ir atradimai

Choreografės žodžiais, keturias "Prarastų sielų" kompozicijas sieja praradimų ir atradimų tema.

"Man rūpi iškristalizuoti šią priešpriešos idėją, – aiškino R.Alksnytė. – Tai bus spektaklis apie Lietuvos žmones, mūsų visų praradimus ir atradimus. Mėginu sugretinti praeitį ir dabartį. Daug ryškių kultūros asmenybių pastaraisiais metais išėjo iš gyvenimo... Gintaras Beresnevičius, Sigitas Geda... Buvo ir nebėra, tik dabar žmonės suprato, ko netekome. Taigi vertinkime tai, ką turime šiandien, o ne kai prarasime. Ne mažiau svarbu suvokti, kad kiekvienas praradimas leidžia ir atrasti. Visada akcentuojame tai, ko neturime, betgi pamirštame, ką turime. Apie tai bus spektaklis."

Po atviros repeticijos ir susitikimo su publika R.Alksnytė išvažiuos atgal į Belgiją. Užbaigti spektaklio į Klaipėdą grįš balandį ir dar sykį – vasarą.

Ji sakė, kad mielai Lietuvoje padirbėtų ir dar – su vaikais ar jaunimu, nebūtinai šokio profesionalais. "Ir aš nenoriu atvažiuoti tik į Kauną ar Vilnių, kita Lietuva man yra ne mažiau svarbi", – teigė choreografė.

"Prarastų sielų" spektaklio eskizai ir diskusija su kūrėjais – šįvakar 18.30 val. Klaipėdos muzikinio teatro salėje (Danės g. 19). Įėjimas – nemokamai.

Rasa Alksnytė

Šokėja, choreografė ir kulinarė.

1975 metais gimė Kaune.

Būdama 12-os tapo šiuolaikinio šokio grupės "Fluidus" nare.

Baigė Marijampolės pedagoginę mokyklą, įgydama pradinių klasių mokytojos specialybę.

Kaip šokėja daug gastroliavo su "Fluidus" ir kitais choreografų projektais.

Kurį laiką gyveno Vilniuje – studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Teatro ir muzikos akademija).

Choreografijos studijas tęsė Belgijoje, Briuselio šiuolaikinio šokio mokykloje "P.A.R.T.S."

1999 metais buvo pakviesta dirbti butoh (viena iš japoniško šokio technikų) trupėje "Ariadone" Bordo mieste (Prancūzija).

2000 metais grįžo į Briuselį ir įkūrė savo trupę "Zanzi", kuriai iki šiol vadovauja.

Kuria šiuolaikinio šokio projektus, veda užsiėmimus savoje šokių studijoje, dėsto neprofesionalams akademijose, naujosios medijos laboratorijose, dalyvauja maisto meno projektuose.