Ar 1940 m. Lietuva galėjo pasipriešinti ginklu sovietų okupacijai, o jei taip, kodėl to nepadarė? O gal reikėjo sudaryti sąjungą su hitlerine Vokietija? Ar Antanas Smetona išsigandęs pabėgo iš Lietuvos perbrisdamas upelį, o gal šiuo veiksmu užkirto kelią sovietams konstituciškai įteisinti okupaciją?

Į šiuos klausimus mėgina atsakyti Kauno kino studijos kūrybinė grupė, su režisieriumi Vytautu Balsiu sukūrusi spektaklį pagal Gedimino Jankaus pjesę "Kybartų aktai". Savaitgalį premjera buvo šiltai sutikta Marijampolėje, autentiškose "Arvi" cukraus fabriko patalpose, menančiose A.Smetonos laikus, o šį ketvirtadienį, birželio 20 d., 19 val. premjera bus pristatoma smetoniškame kino teatre "Romuva".

Spektaklio veiksmas vyksta 1940-ųjų birželį Lietuvos pasienio mieste Kybartuose. Prezidentas A.Smetona palieka Kauną, o jo amžinas oponentas, buvęs bendražygis ir nesutaikomas priešas A.Voldemaras skubiai grįžta iš Berlyno į tėvynę. Scenoje vaizduojamas šių dviejų iškilių asmenybių susitikimas, kuris istoriškai neįvyko.

Spektakio režisieriaus V.Balsio teigimu, "pjesės autorius G.Jankus pateikia menamą, tačiau labai įtikinamą sceninį įvykį, kuris paremtas menine kalba ir aistringu istorinių priežasčių ieškojimu, kas kaltas dėl Lietuvos likimo 1940 m. Autorius per personažus kreipiasi į žiūrovą, pateikdamas faktus, įvykius, klausimus: kodėl Lietuva nepasipriešino okupacijai, ar buvo nors menkiausia galimybė, kitas kelias, išgelbėti nepriklausomos Lietuvos valstybes suverenitetą? Ar buvo galima išvengti masinių trėmimų, naikinimo, išlikti laisviems?"

Spektaklyje keliami klausimai aktualūs ir šiandien: ar gali pasikartoti tokio masto agresija prieš Lietuvą, ar pati Lietuva sprendžia savo tautos pasirinkimą ir likimą? O gal mes tik marionetės didžiųjų valstybių žaidime?

"Vaidinti A.Smetoną – be galo didelis iššūkis, nes Lietuvoje net mokinukas turi susidaręs įvaizdį, koks jis buvo. Todėl yra svarbu, kad suvaidintas personažas atitiktų daugelio įsivaizduojamą asmenybę, bet kartu nebūtų stereotipiškas, o gyvas ir įdomus. O tai padaryti nėra lengva užduotis", – kalbėjo prezidentą A.Smetoną vaidinantis aktorius Ramūnas Šimukauskas.

A.Voldemaro vaidmenį režisierius patikėjo aktoriui Sauliui Bagaliūnui.

"Susidurdamas su personažu, kuris visą save paaukojo, kad sukurtų nepriklausomą Lietuvą, privalau pasitelkti visas savo patirtis. Žengiu į sceną rizikuodamas, tačiau, pasiremdamas profesoriaus A.Voldemaro žodžiu, neturiu teisės abejoti savo veiksmų pasirinkimu. Autorius, režisierius, aktoriai ir susirinkę žiūrovai tebūna ilgai lauktoji delegacija, kuri pasitiks, nusilenks ir suteiks deramą pagarbą mūsų tautos gelbėtojams", – kalbėjo A.Voldemarą vaidinantis aktorius S.Bagaliūnas.

Spektaklyje veikia ir trečiasis personažas – Paternalijus, arba Likimas, kurį vaidina aktorius Remigijus Endriukaitis. Jis komentuoja spektaklio veiksmą, keičia pasakojimo aplinkybes, pats persikūnija į J.Pilsudskį, J.Paleckį, A.Hitlerį ir kitas istorines asmenybes.

Spektaklyje šoka Gotautė Kalmatavičiūtė, spektaklio dailininkė – Inga Kažemėkienė-Žukauskienė, apšvietimo dailininkas – Vladas Šerstobojevas, kompozitorius – Vidmantas Bartulis, vaizdo projekciją sukūrė Gytis Stučka ir Aistė Tėvelytė, reklamos ir dizaino sprendimai – Mantvido Žalėno, Donato Savicko, Audriaus Arlausko.