Pereiti į pagrindinį turinį

Trapus kaip meilė, šiltas kaip vasara

2010-02-24 09:05
Trapus kaip meilė, šiltas kaip vasara
Trapus kaip meilė, šiltas kaip vasara / Tomas Černiševas

Garsi teatro ir kino aktorė Dalia Michelevičiūtė Kaune pristato savo režisūrinį debiutą – spektaklį pagal Nobelio premijos laureatės Wislawos Szymborskos poeziją "Neparašyta vasaros istorija".

Poetinės išminties, šokio, muzikos ir meilės kupiname spektaklyje pateikiamas keturių kūrėjų – D.Michelevičiūtės, džiazo vokalistės Evelinos Sašenko, spektaklio choreografo ir šokėjo Sergejaus Jerpyliovo ir perkusininko Andriaus Kairio – meninis dialogas. Spektaklio idėjos autorė ir režisierė D.Michelevičiūtė teigia, kad per skirtingas meno sritis geriausiai atsiskleidžia asociatyvinės poezijos prasmės.

– Kodėl spektaklio pagrindu pasirinkote W.Szymborskos eiles?

– Šia poezija gyvenu jau daugelį metų. Kaip ir kita puiki poezija, W.Szymborskos eilės mane jaudina, nes kalba apie gyvenimo prasmę, kelia egzistencinius klausimus. Spektaklio ašis – moters istorija, jos gyvenimas, išaustas iš jausmų, įžvalgų, vilčių, susitikimų ir išsiskyrimų, nutylėjimų ir aistringos meilės patirties. Tai – moters vidinio pasaulio atodanga, sklidina meilės išsipildymo laukimo, lemtingų prasilenkimų, smulkių kasdienių išdavystės nuotrupų. "Neparašyta vasaros istorija" – tai jausmų kaleidoskopas, pulsuojantis poetinio žodžio, šokio, vokalo ir perkusijos ritmais.

– Šokėjas, vokalistė, perkusininkas. Kodėl subūrėte būtent tokią menininkų kompaniją?

– Spektaklio pagrindas – meilės istorija. Tik ji išsakoma ne realistiškai. Kadangi poezijoje daug ką reiškia asociatyvios prasmės, labai norėjau sujungti šokį, džiazą ir poeziją. Galvojau, kaip vizualizuoti poeziją. Tai padaryti labai sudėtinga, nes poezijoje – daug asociatyvinių prasmių. Mano sprendimas toks: jusliškąjį poezijos pradą perteikia šokis, verbaliniu lygmeniu kalba pati poezija – aš spektaklyje skaitau W.Szymborskos eiles lietuviškai ir šoku. Su S.Jerpyliovu šokau dalyvaudama šokių "Eurovizijos" atrankoje. Norėjosi toliau tęsti darbą kartu. Kalbame ir muzikos kalba – Evelina lenkiškai atlieka dainas, sukurtas pagal W.Szymborskos poeziją. Dainas ir spektaklio muziką parašė Evelina ir A.Kairys.

– Ko scenoje bus daugiau – šokio, muzikos ar poezijos?

– Sunku pasakyti. Spektaklis – tai gyvas audinys, suaustas iš žodžio, šokio ir muzikos. Bus žanrų įvairovė, padedanti išplėsti mūsų suvokimo, estetinės pajautos ribas. Ji kviečia pasinerti į emocijų pasaulį, kuriame glūdi mūsų trapaus potyrio esmė.

– Spektaklį jau spėjote pristatyti ir už Lietuvos ribų…

– Spektaklis – mobilus, jį galima rodyti ir tradicinėje teatro dėžutėje, ir visiškai netradicinėje scenoje. Gegužę spektaklį pristatėme Briuselyje. Žiūrovai – europarlamentarai, ambasadoriai, jų svečiai. Jiems buvo išdalytas spektaklio tekstas anglų kalba. Spalį Šv.Kotrynos bažnyčioje "Neparašytą vasaros istoriją" pristatėme Vilniaus publikai. Dabar atkeliaujame į Kauną. Galbūt kada nors ir čia surasime sakralesnę erdvę, kol kas tokios ir neieškojome – būtų per šalta. Tiesa, šokiui reikėtų didesnės erdvės nei "Nautilus" klube. Bet bandysime sutilpti…

– Su kuo susijęs spektaklio pavadinimas? Galbūt tai eilutė iš W.Szymborskos kūrybos?

– Ne, tiesiog spektaklis gimė vasarą. Jo siužetas – neparašytas. Spektaklis įgavo kitokią – šokio, muzikos formą.

– Debiutuojate kaip režisierė. Kaip pati vertinate kūrybos rezultatą?

– Man buvo nepaprastai įdomu dirbti su jaunais kūrybingais žmonėmis. Apie šį spektaklį sulaukiau daug gražių atsiliepimų iš žiūrovų. Tai labai padrąsina ateities planams.

– Vadinasi, režisūros darbų bus ir daugiau?

– Nežinau, žiūrėsim. Žinote, yra toks posakis: "Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi."

– Dirbate įvairiose srityse – kaip spėjate viskam save padalyti?

– Vaidinu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Anželikos Cholinos šokio spektaklyje "Moterų dainos", vaidinu keliuose Oskaro Koršunovo spektakliuose, dirbu šokių studijoje. Nuo kovo viena televizijų rodys serialą "Mano mylimas prieše", kuriame taip pat vaidinu, – tebevyksta filmavimai. Stengiuosi suspėti visur. Jei Dievas duos, bus ir naujų režisūros darbų (juokiasi – aut. past.).


Kas: poezijos, šokio ir muzikos spektaklis "Neparašyta vasaros istorija".

Kur: klube "Nautilus" (Savanorių pr. 124).

Kada: vasario 26 d. 19 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų