Pereiti į pagrindinį turinį

Trys vieno vakaro sukaktys

2008-11-27 09:00
Trys vieno vakaro sukaktys
Trys vieno vakaro sukaktys / Tomo Raginos nuotr. Meistrai: įkurtas kaip tautinių šokių ratelis, darbininkams ilgainiui "Žilvitis" išaugo iš mėgėjų marškinių.

Tautinių šokių mėgėjų entuziazmas, choreografų profesionalumas ir VDU vadovų toliaregiškumas – tai auksinį jubiliejų švenčiančio "Žilvičio" ilgaamžiškumo paslaptys.

Tautinių šokių ansamblis kūrybinės veiklos penkiasdešimtmetį minės gruodžio 6-osios vakarą VDU. Jubiliejinis koncertas bus proga prisiminti ir dešimtį pastarųjų metų, kai kolektyvui pastogę bei paramą suteikė universitetas. Tarp garbių svečių, vienaip ar kitaip susijusių su "Žilvičiu", bus ir ilgametė šio kolektyvo vadovė Danutė Petrauskaitė, mininti savo asmeninį jubiliejų – 75-ąjį gimtadienį.

Šiandien nebesuskaičiuotume visų koncertų, neišvardytume aplankytų kraštų, kuriuose skambėjo įdomios Kaunui ir Lietuvai atstovaujančio kolektyvo programos.
Tolimiausias taškas, į kurį vykta, matyt, Amerikos žemynas: 1995 m. jo nariai pirmą kartą išvyko koncertuoti už Atlanto – į JAV.

Garbingiausias "Žilvičio" apdovanojimas – 1999 m. pelnyta "Aukso paukštė" – išskirtinis, pats prestižiškiausias meno mėgėjams skiriamas apdovanojimas.
Šimtais skaičiuojamuose festivaliuose, konkursuose dalyvavęs ansamblis nuolat pripažįstamas laureatu, prizininku, absoliučiai geriausiu kolektyvu.

Matyt, lengvą ranką turėjo Z.Poliupšaitis, pirmasis Radijo gamyklos tautinių šokių ratelio vadovas, nes vėliau jo suburtus mėgėjus meistriškumo mokė Ričardas Tamutis, Kazys Motuza, kiti žinomi šalies choreografai, o nuo 1979 m. – D.Petrauskaitė. Šiemet meno vadovo regalijas iš jos perėmė buvęs ansamblio dalyvis Edgaras Šnipaitis.
Sėkmingą kolektyvo gyvavimą skatino ir turtingos "Radijo" gamyklos globa.

Anuometinėmis sąlygomis meno mėgėjų kolektyvų gausa, saviveiklininkų skaičius, pelnomi apdovanojimai atsispindėdavo ideologizuotame socialistiniame lenktyniavime.
Vilnių vis besivejančiam Kaunui saviveiklininkų balai buvo itin reikalingi. O ir žmonės į juos burdavosi mielai: juk repeticijos dažniausiai vykdavo darbo metu, tad už dainuojantįjį ar šokantįjį dirbdavo kažkas kitas, saviveiklininkai turėdavo progų išvykti į kitas SSRS respublikas ir net į užsienį.

Nenuostabu, kad finansinių rūpesčių neturėjusiems kolektyvams permainų laikas prilygo dideliems sukrėtimams. Galėjo nutrūkti ir "Žilvičio" veikla, tačiau 1997-aisiais mėgėjų kolektyvą globoti ėmėsi Vytauto Didžiojo universitetas.

Kūrybinė kolektyvo veikla sudomino akademinę bendruomenę, o jo prestižą dar padidino jau minėtasis "Aukso paukštės" prizas, įdomi kelionė į Kanadoje, Toronte, vykusią XI lietuvių tautinių šokių šventę, viešnagė Turkijoje, konkursai mūsų šalyje.
Šventinis "Žilvičio" koncertas "Pasėjau... užaugo... pražydo Žilvitis!" – VDU didžiojoje salėje (S.Daukanto g. 28) gruodžio 6 d. 16 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų