Donatas Mockus, 26-erių Kaišiadorių rajono Joniliškių kaimo gyventojas, su kolega iš Latvijos keturias paras Laplandijoje statė sniego viešbutį, kuris priklauso Kalėdų Seneliui. Grįždamas namo ledo skulptorius dar spėjo dalyvauti festivalyje Jelgavoje ir laimėti trečią vietą.

Pateko į vestuves

„Dėl ilgai užsibuvusios šilto oro bangos statyba iš sniego ir ledo prasidėjo daug vėliau“, – į Laplandiją su Aleksandru Gaiko, Latvijoje gyvenančiu kolega skulptoriumi, D.Mockus atvyko tik vasarį.

Jų užduotis buvo pastatyti ledo barą, sukurti dvi skulptūras iš sniego ir reljefą sienoje. Viešbutis „Kakslauttanen“ dar nebuvo baigtas.

„Mes ir ant sienų dekoracijas kūrusi norvegė buvome pirmieji čia atvykę menininkai“, – aiškino Donatas.

Beje, atvykus skulptoriams viešbutyje vyko suomių vestuvės.

„Kakslauttanen“ teritorija – didelė: atskirame sniego ir ledo angare – didžioji salė su holu, baru, patalpomis administracijai. Atskirai įrengti gyvenamieji nameliai – iš viso 10 kambarių.

Lankytojai gali išsinuomoti sniego motociklus, motorines roges, išbandyti kitas ekstremalias žiemos pramogas.

Dirbo ir naktimis

„Netoli viešbučio yra ežeras. Iš jo specialiomis rankovėmis pumpuojamas vanduo. Panašiai kaip žiemos kurortuose jis purškiamas ant specialaus karkaso, – sniego viešbučio statymo principą aiškino skulptorius. – Po to karkasas išimamas ir pradeda dirbti menininkai: dailina, tvarko reljefą, kuria skulptūras.“

Lauke tvyrojo 25 laipsnių šaltis, viešbutyje buvo šiek tiek šilčiau –15 laipsnių. Šalčio. D.Mockus su A.Gaiko dirbo keturias paras, netgi naktimis. Jiems jau iš anksto buvo paskirta 5 metrų aukščio sniego krūva. Lietuvis ir latvis formavo metro aukščio dvigalvę žuvį ir dviejų metrų erelį.

„Iš pradžių supjaustydavome ledą gabalais, po to klijuodavome juos vandeniu, – pasakojo D.Mockus. – Kai išeidavo kažkas panašaus į norimą skulptūrą, pjaustydavome elektriniu pjūklu. Ir po to jau gražindavome ir baigdavome savo gamintais specialiais įrankiais. Jie – panašūs, kurie naudojami drožinėjant medį, tačiau turi būti aštresni, nes kitaip ledas lūžinėtų.“

Liukso lubos – stiklinės

Sniego viešbutyje nėra televizorių. Naktis liukse kainuoja 160 eurų. Ant medinių rastų patiesti kailiai, patalynė. Tualetai įrengti atskirai, jie primena didelius sniego kūgius su durimis. Tualetai šildomi elektra, juose yra prieškambaris, plautuvė, unitazas.

Brangiausiai kainuojančių kambarių lubos stiklinės – gulint lovoje galima pasigrožėti šiaurės pašvaiste.

„Leisdamiesi lėktuvu matėme šį grožį, – šyptelėjo D.Mockus. – Per keturias paras, nors oras buvo saulėtas, daugiau pašvaisčių neišvydome.“

Užtai ledo skulptoriai matė daug šiaurės elnių. Jie drąsiai vaikštinėjo netgi keliais. Donatas paragavo elnienos. Klausiamas apie skonį susiraukė: „Neskani.“

Ir nusijuokė paklaustas, ar teko Laplandijoje paragauti suomių degtinės: „Ne, ne. Bet laplandiškas alus labai skanus.“

Nykščio nago aukso gabalas

Sniego viešbutyje dirbę skulptoriai guolių neišmėgino: jie nakvojo mediniuose namukuose, kur oro temperatūra siekė 20 laipsnių šilumos. Greta buvo suomiška pirtis, atskiruose nameliuose – dūminė pirtis.

Netoli yra Kalėdų Senelio rezidencija, jo gyvenamasis namas, pokylių salė, nykštukų nameliai ir daug įvairiausių skulptūrų.

„Kalėdų Senelis Jusi – sniego viešbučio savininkas, – nusijuokė D.Mockus. – Čia jo tėvai kažkada nusipirko žemės ir ieškojo aukso. Jo radus, Kalėdų Senelis pradėjo plėtoti turizmo verslą – statyti sniego viešbučius, organizuoti pramogas. Jis tikino, kad dar praėjusią vasarą rado nykščio nago dydžio aukso gabaliuką.“

Pasakojama, kad apie 50 kilometrų nuo tos vietos buvo pastatyti du prabangūs, jau įprasti viešbučiai ir sniego trasa. Aplink – nė gyvos dvasios.

Kada viešbučiai baigs savo gyvavimą? To teiravosi ir Donatas. Suomiai tik gūžčiojo pečiais: kol naktį bus šalčio.

Skulptūrų festivalyje – trečias

Grįždamas iš Laplandijos D.Mockus dar spėjo į vieną garsiausių ledo skulptūrų festivalį Europoje. Jis vyksta Latvijoje, Jelgavoje. Šiemet tokia šventė vyko jau 14 kartą.

Šiame festivalyje dalyvavo 12 internacionalinių komandų – 24 skulptoriai iš Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, net iš Kinijos ir Japonijos. Iš viso buvo pagamintos 24 mažos skulptūros ir 12 didelių.

Ten D.Mockus ir latvė Agniesė Rudzytė-Kirilova už bendrą darbą – dvi vieną nuo kitos nusisukusias būtybes, kurios panašios į jaučius ir arklius, gavo specialų komisijos prizą.

Individualioje rungtyje Joniliškių kaimo gyventojas laimėjo trečią vietą už kūrinį „Mister Paganini“ – žmogų, grojantį smičiumi ant ilgų savo plaukų. Pirmą vietą komandiniame darbe laimėjo latviai už devynių metrų aukščio ledinę statulą „Ikaras“.

„Britai iš ledo padarė dinozaurą dėlionę, – sudėtingą erdvinį britų darbą išskyrė Donatas. – Kas dar buvo pagaminta? Didelis, perskeltas moliūgas su viduje šokančiomis trimis merginomis, saulė, dvi tarpusavyje bendraujančios galvos – vietoj jų akių buvo žmonių figūrėlės, drakonas čiuožykloje...“

Klausiamas, kur dabar veda žieminiai D.Mockaus keliai, skulptorius nusijuokė: „Dabar jau reikės rengtis smėlio figūrų festivaliams.“