„Pasirodymas iš garsinės pusės pavyko puikiai. Atskleisiu paslaptį: žmonės, kurie dirba su „Eurovizija“ – portugalai, švedai, olandai, visa produkcijos komanda, – kaip studentai paskutinę naktį prieš egzaminą. Vis derinome, derinome, repetavome ir galvojome, ar pavyks jiems iki galo padaryti viską, ko prašome. Būtent prieš pat pusfinalį, prieš lemiamą pasirodymą, jie padarė viską, ko prašėme. Galbūt su vaizdu ir yra kokių niuansų, bet čia jau reikėtų klausti režisierių Rasos Micachienės, Povilo Varvuolio, delegacijos vadovo Audriaus Giržado. Bet kalbant apie garsą, labai džiaugiuosi Ieva, ji puikiai susitvarkė“, – šypsosi V. Bikus.
Kompozitorius atlikėją I. Zasimauskaitę lydėjo paskutinius žingsnius iki scenos ir pusfinalio vakarą, ir dieną prieš tai, kuomet buvo filmuojamas koncertas, kurį vertino visų 43 šalių žiuri. V. Bikus prisimena, jog pirmąjį vakarą stovėdamas tunelyje prieš pat I. Zasimauskaitės pasirodymą patarė atlikėjai nesijaudinti, nes ji viską žinanti – kur pasirodymo metu reikia prilaikyti emociją, kur dainuoti stipriau. Tačiau pusfinalio vakarą kompozitorius pripažįsta nebeturėjęs, ką pasakyti.
„Įdomu, kad kai vyko pusfinalis, pats svarbiausias pasirodymas, mes stovėjome prie scenos, ir aš jai sakiau: tokia akimirka, atrodo, kad aš tau turiu kažką pasakyti, bet nežinau, ką, nes viską aptarėme. Jau repeticijos metu viskas buvo taip, kaip turi būti. Tiesiog paprašiau pasirodyti taip gerai, kaip pasirodė daugybę kartų“, – pasakoja konkursinės dainos autorius.
Po pusfinalio daugybę žiūrovų diskusijų sukėlė pasirinktas pakartoti dainos epizodas – ne priedainis, o pasirodymo pabaiga, kurios metu I. Zasimauskaitė sudainuoja vos kelias eilutes ir susikimba rankomis su į sceną įžengusiu vyru Mariumi Kiltinavičiumi. Tačiau V. Bikus tikina, kad toks pasirinkimas yra geras, nes daina yra specifinė.
„Kad įvertintumėte tą dainą, labai sunku iškirpti gabaliuką. Ją reikia išklausyti visą. Tokios prabangos į pakartojimą įdėti visą dainą nėra, reikia pasirinkti tam tikrą sekundžių skaičių. Kitas dalykas, kai ji padainuoja bet kurią frazę, lieka pauzė, nes daina yra lėta. Tarsi niekas nevyksta“, – aiškina kompozitorius. V. Bikus atkreipia dėmesį, jog ši daina labai išsiskiria iš kitų kūrinių konteksto, nes jie yra linksmi, pilni efektų, o ši daina – lyg atokvėpis. Autoriaus manymu, šis epizodas puikiai atskleidžia dainos esmę.
„Sakantiems, kad sudrebėjo Ievos balsas, ji kažko nepadainavo, noriu dar kartą priminti, kad „Eurovizija“ yra popmuzikos konkursas. Tai nėra Čiurlionio menų gimnazijos moksleivių atsiskaitymas, nėra „Gaidos“ festivalis, ar vokalistų konkursas, kuris geriau padainuos si bemol. Visa tai yra nesvarbu. Svarbu, kaip sugebi ištransliuoti dainą ir padaryti taip, kad tavęs klausytų, šiuo atveju – Europa. Nemanau, kad žmonės balsuoja žiūrėdami trumpą gabaliuką. Jie klauso visko“, – savo poziciją dėsto muzikos profesionalas.
V. Bikus atskleidžia, jog iš pradžių dainos „When We`re Old“ aranžuotė skambėjo visiškai kitaip, kol galiausiai rašydamas vokalo partiją, dainos autorius „nuėmė“ gal 70 proc. visų instrumentų. „Taip pasielgiau tam, kad muzika neatitrauktų dėmesio nuo to, ką sako vokalistas. Nes tai yra svarbiausia. Yra kūrinių, kur svarbiausia yra ritmas, kad žmonės galėtų šokti, kažkoks pasikartojantis motyvas. Čia yra svarbu visa visuma, papasakota istorija“, – įsitikinęs kompozitorius.
V. Bikaus nuomonė apie kitus pusfinalio pasirodymus ir atsakymas į klausimą, ar dar kurs dainas nacionalinei „Eurovizijos“ atrankai – vaizdo įraše.
Naujausi komentarai