"Festivalių srityje monopolis neįmanomas", – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) trečiakursis, festivalio "VDU džiazo jungtys" idėjos autorius ir organizatorius Julijus Grickevičius.

Dvidešimt vienerių metų studentas su savanorių būriu antrus metus iš eilės rengia šiuo metu Kaune vykstantį džiazo festivalį. Tris dienas truksiančiu renginiu jis tikina nemetąs iššūkio garsiajam festivaliui "Kaunas Jazz" ir kviečia į "VDU džiazo jungtis" nesnobiškus, atvirus muzikai klausytojus.

– Kodėl festivalį rengiate niūrų lapkritį?

– Planavome, kad festivalis neturėtų vykti per sesiją. Lapkritis – šaltas, nejaukus metas. Festivalis kviečia burtis į nedideles, jaukias erdves ir mėgautis džiazo muzika. Siūlome kamerinių formų džiazą. Kai esi didelėje salėje, viskas vyksta tarsi už stiklo, o kamerinėje erdvėje viskas vyksta čia pat. Kaip pasakė vienas muzikantų, menas gimsta mažose erdvėse. Aš tuo tikiu.

– Kokie yra "VDU džiazo jungčių" skiriamieji bruožai?

– Tai yra jaunų džiazo muzikantų atliekama muzika. "VDU džiazo jungtyse" jūs galite išgirsti tai, ką kitų festivalių scenose dar tik išgirsite. Galbūt kažkuriems atlikėjams mes tapsime pirmąja festivaline scena? Bendraujant su muzikantais, pajutau kitokių scenų poreikį. Visi nori groti, bet yra nemažai žmonių, kurie – nebūtinai dėl muzikinių priežasčių – į "prestižinių" festivalių scenas nepatenka. Alternatyva – puikus reiškinys. Kodėl negali gyvuoti dar vienas festivalis? O toliau – kiekvieno pasirinkimo reikalas, kur jis eis.

– Kaune žinome vieną džiazo festivalį – "Kaunas Jazz." Metate drąsų iššūkį šiam prekės ženklui?

– Nemetame iššūkio, nes festivalių srityje monopolis neįmanomas. Turi egzistuoti alternatyvos. Tai galioja ne tik Kaunui. Lietuvoje vyksta keturi žinomi džiazo festivaliai – "Kaunas Jazz", "Vilnius City Jazz", "Vilnius Mama Jazz" ir Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Juos organizuoja tam tikras žmonių būrys, apsprendžiantis, kokių grupių mes klausomės, kas yra virtuozai, ir panašiai. Palyginimui – vien JAV Kalifornijos valstijoje džiazo muzikantai skaičiuojami tūkstančiais. Belgijoje gerai žinomi per dvidešimt festivalių, vykstančių vienas po kito ir nekonkuruojančių. Ten aš matau džiazo muzikos panoramą. O festivalis ir turi pateikti tam tikro žanro panoramą, transliuoti naujausias madas, siūlyti premjeras. Lietuvos džiazo scenoje šių dalykų nėra. Turime festivalius, vadinamus prestižiniais, elitiniais. Tačiau niekur nemačiau apibrėžimo, kada festivalis tampa elitiniu? Ir ar tai, kad festivalis tampa "elitiniu", iš esmės nesikerta su muzika? Juk esminis dalykas festivalyje turėtų būti ne vardai, ne vadinamasis "brandas", o muzika. Pastebėjau, kad žodis "festivalis" tampa pernelyg nuvalkiotu. Susidaro įspūdis, kad klausytojai dažnai nežino, ar jie mėgsta muziką, ar festivalius.

– Iš vieno "Kaunas Jazz" gerbėjų apie jūsų festivalį išgirdau repliką: "Ką tas jaunimas gali pasiūlyti…" Kokią matote savo publiką – studentiją ar ir "Kaunas Jazz" išlepinto skonio publiką?

– Matau, kad žmonės priima įvairų džiazą. Daryti prekės ženklą iš festivalio yra puiku – tai stipru ir nedaug kas tai turi, bet juk tai snobiška. Jei eini į vienintelį festivalį ir negirdi nieko, kas vyksta aplink, tai yra visiškas snobizmas! Sakydami, kad festivalyje siūlome alternatyvą, neturime omenyje to, kad jo turėtų klausytis tik studentai. Festivalis skirtas visiems, kas domisi džiazo muzika. Žmogus, kuris iš tikrųjų domisi, aprėpia didelę įvykių ir spalvų paletę. Tik iš jos gali susidaryti bendrą įspūdį. Kaip yra pasakęs profesorius Egidijus Aleksandravičius, Lietuvoje turime labai daug vienos srities specialistų, bet labai nedaug žmonių, kurie geba vertinti visumą. Jei žmogus, vieną penktadienį dalyvavęs "Kaunas Jazz" koncerte, kitą penktadienį ateis pasiklausyti visiškai kitokios muzikos, jo akiratis tik išsiplės.

– Kas iš muzikantų globoja festivalį?

– Niekas, nors festivaliai paprastai vyksta po muzikantų sparnais. Kai derantis dėl atlikėjų mūsų klausdavo, kas mus globoja, ar mes patys grojame, mes atsakydavome, kad nei globoja, nei grojame – mes tiktai uoliai klausome muzikos. Tai daryti kviečiame ir kitus.

– Koks yra festivalio biudžetas?

– Nedidelis – 7,5 tūkst. litų. Šiemet festivalyje siūlome septynis koncertus. Visi kalba apie tai, kad Lietuvos kultūra – nepaprastai sudėtingoje situacijoje. Su tuo aš visiškai sutinku. Bet dažnai pamirštami du dalykai – idėjiškumas ir entuziazmas. Tuo jauni žmonės visą laiką pasižymėjo. Dėl šių dalykų festivalyje atsiranda nuoširdus sirgimas už savo renginį, siekis viską padaryti gerai.

– Kaip renginio organizatorius, atlyginimo turbūt negauni?

– Šį renginį matau kaip sąmoningą investiciją į ateitį…

– Festivalis po penkerių metų – koks jis galėtų būti?

– Galbūt festivalio tradicija galėtų tapti geros muzikos klausymasis universitete? "VDU džiazo jungtys" galėtų tapti visus metus vykstančiu, beveik nenutrūkstančiu renginiu. Vakaruose tai populiaru – koncertus išmėtyti skirtingais mėnesiais.

Festivalio pavadinime neatsitiktinai minime džiazo jungtis. Mūsų scenoje galimos įvairios jungtys tarp džiazo požanrių, muzikantų kartų, eksperimentų, avangardo. Pagaliau, jungtys atsiranda tarp mūsų visų.

Tikiuosi, dviem festivalio raktiniais žodžiais ateityje liks "jaunas" ir "naujas". Tai turėtų būti Lietuvos jauno džiazo arba naujų idėjų platforma. Tokių idėjų kasmet gimsta labai daug. Kitas klausimas, ar festivalio scenoje turėtų koncertuoti vien lietuvių atlikėjai. Manau, kaip atsvara lietuviams galėtų dalyvauti kelios užsienio grupės. Matau daugybę būdų atvežti į Kauną gerus atlikėjus – pradedant diplomatinėmis įvairių šalių atstovybėmis, baigiant fondais.

Linkiu, kad festivalis taptų laisva oaze muzikai, atlikėjams ir klausytojams, ir kad šios grupės išliktų neangažuotos jokių išorinių dalykų. Ar bent jau stengtųsi tokios likti.

Kaunas – labai įdomi erdvė, kurioje galima eksperimentuoti įvairiais dalykais, su bendraminčiais įgyvendinti naujas idėjas. Norėčiau tikėti, kad Kaunui jaunimo siūlomų idėjų labai reikia.

"VDU džiazo jungtys" organizatorių siūlomas koncertų trejetukas:

I. Finalinis "Džiazo metamorfozių" koncertas. Svečiai iš Poznanės (Lenkija) – kvintetas "Light coorporation". Skambės aštuntojo dešimtmečio stiliaus elektroninė muzika su eksperimentiniu, avangardiniu džiazu. Lapkričio 7 d. 22 val. "Džiazo palėpė" (Kęstučio g. 6).

II. Folk džiazo eksperimentai su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu ir grupe "World duo". Improvizacijos daugybe muzikos instrumentų, mažyčiai scenos stebuklai. Lapkričio 7 d. 19 val. VDU menų galerijoje "101" (Laisvės al. 53).

III. Tikras "Jam session" su daugeliu festivalio muzikantų. "Džiazo palėpėje" iki paryčių skambės atsinaujinusio džiazo projekto "?" ir kitų festivalio dalyvių atliekama muzika. "Jam session" pradžia – lapkričio 6 d. 23 val. "Džiazo palėpėje" (Kęstučio g. 6).

Išsami festivalio proegrama: http://www.vdu.lt/jazzjungtys/ ir www.viduje.lt