Vertėjų darbo įvertinimas – raguota premija Pereiti į pagrindinį turinį

Vertėjų darbo įvertinimas – raguota premija

2008-12-12 09:00
Vertėjų darbo įvertinimas – raguota premija
Vertėjų darbo įvertinimas – raguota premija / Aliaus Koroliovo nuotr. Profesionalai: S.Gadliauskienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais ir pirkėjai kritiškai vertina verstas knygas.

Lietuvos vertėjų sąjunga laukia nominantų – kam kitąmet per knygų mugę Vilniuje įteikti antidiplomus už prasčiausius vertimus.

Tokį šaukštą deguto atsainiems knygų leidėjams sumanė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS). Taip tarsi pabrėžiama, kad grožinės literatūros vertimai pirmiausia yra kultūros, o tik paskui – verslo sritis. Už blogą vertimą skiriamas antidiplomas, papuoštas Mozės ragais, – nedžiuginantis apdovanojimas. Juolab kad tie ragai simbolizuoja fatališką vertimo klaidą. Ją padarė vertėjų globėju laikomas šventasis Jeronimas, neteisingai į lotynų kalbą išvertęs vieną Biblijos žodį ir vietoj "spindintis" parašęs "raguotas" Mozės veidas. Tą klaidą pakartojo garsusis Michelangelo Buonarroti, sukurdamas raguoto pranašo Mozės skulptūrą.

Renkant antilaureatą – ieškant nekūrybingai, atsainiai, nemokšiškai išverstų knygų – reikia aprėpti labai platų lauką. Vien tik 2007-aisiais buvo išleistos 874 verstinės grožinės literatūros knygos, tikslaus šiųmečio skaičiaus dar nežinome. Kas įsipareigotų tiek perskaityti, turėdamas tikslą išrankioti vertimų netikslumus ar neatitikmenis?

LLVS pirmininkė Jurgita Mikutytė prisipažįsta: "Antipremijas paskirti sunkiau, nei paskelbti geriausią vertėją. Ryžomės tokiam dalykui ne tiek savo noru, kiek raginami iš šalies. Tai vienintelis būdas atkreipti dėmesį į negeroves, skatinti atsisakyti ydingos praktikos, nuo kurios kenčia skaitytojai."

Beje, skaitytojai yra didžiausi talkininkai, surandantys leidėjų darbo broko. Tokia praktika puoselėjama dar ir Čekijoje. Ar kitose šalyse vertėjai atsakingesni, ar skaitytojai mažiau reiklūs? O gal Lietuvoje labiau negu kitur leidyba vertinama kaip greitas ir pelningas biznis?

Šiai nuomonei pritaria ir didžiulę knygų prekybos patirtį sukaupusi Kauno centrinio knygyno vadovė Stasė Gadliauskienė. Jos teigimu, reaguodami į leidėjų atsainumą, skaitytojai tapo kur kas atidesni, knygyne užtrunka ilgokai, kreipia dėmesį į knygos metrikoje nurodytą leidyklos pavadinimą, jiems svarbios vertėjo, dailininko pavardės.

"Skaitytojų nenuvilia Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygos, per penkerius savo veiklos metus leidybos rinkoje įsitvirtino leidykla "Versus aureus", – pastebi S.Gadliauskienė.

Pažvelgę atidžiau, pamatysime, kad dažnai nenurodoma kalbos redaktoriaus pavardė, nes leidėjai jų paslaugų atsisako, taip "atpigindami" leidybos kaštus.

Dėl tos pačios priežasties vertėjams skiria per mažai laiko darbui, ispanų, italų, vokiečių, portugalų autorių knygos verčiamos ne iš originalo, o iš anglų kalbos. Beje, iš anglų kalbos vertėjų yra daugiausia, o mažiausiai iš originalo kalbų verčiami Rytų Azijos autoriai. Nors specialistų, galinčių sėkmingai darbuotis šioje srityje, yra, Lietuvoje, Rytų klasikai verčiami iš anglų, vokiečių, rusų kalbų.

Jeigu talentingi vertėjai, puikūs redaktoriai nebūtų mums tiesę pažinties su kitų šalių literatūra tiltų, kur kas menkiau susivoktume pasaulio kultūros lobyne. Todėl kasmet įvertinami ir patys geriausi vertėjai, suvokiantys savo darbo sudėtingumą ir svarbą.

Daug metų poezijos vertimams skyręs Tomas Venclova vertimus suvokia kaip kultūrinę misiją. Legendiniais vertėjų autoritetais laikomi Dominykas Urbas, Vytautas Petrauskas, vertimo meistrės titulą pelnė Ramutė Ramunienė, nepaisant solidžios metų naštos (rugpjūtį atšventė 90–ąjį gimtadienį), per metus dar išverčianti po tris knygas.

LLVS nariai, patys pradėję kalbėti apie vertimų negeroves, vien kritika nesitenkina. Jų pastangomis rengiami vertimų meistriškumo kursai ir seminarai, o svarbiausia – skaitytojai raginami būti reiklesni. Bendromis pastangomis galėsime pasiekti, kad vertimas būtų vertas pavadinti kalbos, į kurią versta, reiškiniu.


Antipremija vertėjams

Ji skiriama už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu), už vertėjo autorinių teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, vertimų kartotinius leidimus be sutarties etc.), už netikusį redagavimą.

Antipremijos tikslas – atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą, ginti literatūros vertėjo profesijos prestižą.

Lietuvos literatūros sąjunga kviečia visus iki 2008 m. gruodžio 14 d. siųsti motyvuotus pasiūlymus antipremijai skirti e. paštu [email protected]. Skaitytojų pasiūlymus vertins ekspertai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra