Originalus Helovino (angl. Halloween) pavadinimas radosi sutrumpinus ilgesnį šventės pavadinimą All Hallow Even (arba All Saints‘ Eve) – Visų šventųjų išvakarės (spalio 31 d.).

Lietuvoje neretai manoma, kad tai amerikietiška šventė, tačiau išties jos šaknys – keltiškos. Istorikų nuomone, šiai tradicinei šventei pradžią davė Samhenas (Samhain) – senovės keltų genčių Naujieji metai, kurie būdavo švenčiami lapkričio 1-ąją.

Kai kuriose istorijose pasakojama, kad tą dieną atsiskyrusios nuo kūno ir per praėjusius metus mirusių žmonių sielos grįžta, ieškodamos kūnų, kuriuos galėtų apsėsti per ateinančius metus. Keltai tikėjo, jog visi erdvės ir laiko dėsniai tuo metu nustodavo galioti, ir tai leisdavo anapusiniam pasauliui susimaišyti su gyvųjų.

Nenorėdami būti apsėsti dvasių spalio 31-osios naktį kaimo gyventojai užgesindavo ugnį namuose, kad jie taptų šalti ir nemalonūs. Tada apsirengdavo šėtoniškais drabužiais ir triukšmingai žygiuodavo po kaimą, stengdamiesi atbaidyti dvasias.

Vėliau šią žaismingą tradiciją perėmė airiai, o iš jų ji išplito po visą pasaulį. Helovinas – daugialypis kultūros reiškinys, mat čia susipina Vėlinių, Užgavėnių, derliaus švenčių apeigos. Bene svarbiausias šventės atributas – perpjautas moliūgas su viduje įstatyta degančia žvakute.

Senovės naujųjų metų ir mirusiųjų šventę 800 m. krikščionių bažnyčia pavadino Visų Šventųjų diena ir leido oficialiai švęsti lapkričio 1-ąją. Tad žmonės ir toliau galėjo puoselėti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu.

Išnykus tikėjimui dvasių apsėdimu, papročiai rengtis vaiduokliais, velniais ir raganomis tapo veikiau ceremoniniais. O tradicija vaikščioti po namus prašant saldumynų arba pokšto (angl. trick-or-treat), spėjama, kilo jau ne iš airių keltų, tačiau išsirutuliojo iš 9-ojo amžiaus Europos papročio, vadinamo dvasių ieškojimu (angl. souling). Lapkričio 1-ąją senovės krikščionys vaikščiodavo iš kaimo į kaimą prašydami "dvasios pyrago", pagaminto iš kvadratinių duonos gabalėlių su serbentais ar razinomis. Kuo elgetautojai jo daugiau gaudavo, tuo daugiau maldų jie pažadėdavo sušnekėti už davusiųjų žmonių artimųjų sielas, mat tikėta, kad mirusieji kurį laiką po mirties būdavo pragaro prieangyje, o malda gali sutrumpinti dvasios kelią į dangų.

Helovino paprotys į Ameriką atkeliavo 1840-aisiais kartu su airių imigrantais, bėgusiais iš savo šalies dėl bado.

Lietuvoje Visų Šventųjų diena laikoma lapkričio 1-oji, toks yra oficialus ir šios šventės pavadinimas. Senovės lietuvių papročiu lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės, arba vėlių diena. Vėlė reiškia "mirusiojo sielą". Senovėje tikėta, kad mirusieji gali paveikti gyvųjų gyvenimą, todėl stengtasi jiems įsiteikti – tądien vėlės būdavo vaišinamos. Maistas Visų Šventųjų vakarą ant kapo būdavo paliekamas nakčiai, o tik per Vėlines valgomas ir išdalijamas vargšams.

Kodėl moliūgai?

Paprotys gaminti moliūgų žibintus, spėjama, kilęs iš airių folkloro. Anot vienos pasakos, liūdnai pagarsėjęs girtuoklis ir sukčius apgaule privertė šėtoną įlipti į medį. Tada Džekas ties medžio kamienu išskaptavo kryžių, taip paspęsdamas nelabajam spąstus.

Džekas sudarė su velniu sandėrį, kad nuleisiąs jį žemyn, jei šis pažadėsiąs niekada jo nebegundyti. Po mirties Džekas nebuvo įleistas nei į dangų, nei į pragarą. Velnias tik davė nelaimėliui žarijų, kad jis galėtų pasišviesti kelią per akliną tamsą. O šios buvo įdėtos į išskobtą ropę, kad ilgiau degtų. Tad airiai "Džeko žibintus" gamindavo iš ropių.
Kai imigrantai atkeliavo į JAV, jie suprato, kad moliūgus naudoti kur kas patogiau.

Helovino renginiai

Spalio 31 d., penktadienis

Helovino karnavalai

"Nesė Relax" ("Nesė Pramogų bankas", Turgaus g. 1/Teatro a. 9)
Kostiumo kodas – juoda ir raudona. Bus renkama baisiausia kaukė, žaidžiama kruvina ruletė ir žadama kitokių šiurpių smagybių. Į vakarėlį įleidžiami ne jaunesni nei 21-erių asmenys. Pradžia – 22 val., bilieto kaina – 25 litai.

Klubas "Global" (J.Janonio g. 27)
Dalyvauja: Ignas (Pacha, EX-IT), Mindaugėlis, Blackie, Small Town Boy. Su originaliais kostiumais įėjimas nemokamas. Durys atidaromos 22 val.

Helovino vakarėliai

Klubas "Roxy" (Priestočio g. 9)
Pasilinksminime su beprotiška Adamskų šeimynėle svečiuosis gerosios dvasios Marylin Monroe, Janis Joplin, Kurtas Cobainas bei trys žavūs tenorai Elvis, Freddie ir Falco. Adamskų giminaičiai, tinkamai pasipuošę ir pasiruošę, galės patekti nemokamai. Pradžia – 21 val.

Džiazo klubas "Kurpiai" (Kurpių g. 1A)
Raganaitėmis virsiančios padavėjos laukia ir karnavaliniais kostiumais pasipuošusių vakaro dalyvių. 22 val. prasidėsiančiame renginyje Senegalo, Zambijos ir Suomijos muzikantai pristatys projektą "Ndioba & Topoto Band". Nuotaikingą muziką garantuoja DJ Tonny. Įėjimas – nuo 20 iki 25 litų.

Klubas "Dr.Who" (Naujojo Sodo g. 1)
Helovino kaukių naktis: "Tabami goes "Queen"
Vaiduoklių ir paslapčių naktį legendinį Freddie Mercury "atgaivins" atlikėjas Mantas Jankavičius. Vakaro dalyviai laukiami su spalvingomis kaukėmis arba bent nedideliu aprangos akcentu. Koncerto pradžia – 24 val., bilietų kaina – nuo 60 litų.