Ekonominė padėtis Europos Sąjungoje (ES) reikalauja konkrečių darbų, o ne kalbų, penktadienį per susitikimą su Europos Komisijos (EK) Vilniuje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Ekonominė padėtis Europos Sąjungoje reikalauja konkrečių darbų, o ne kalbų. Visiems europiečiams ir Lietuvos žmonėms svarbiausius sprendimus būtina priimti iki kitąmet vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Turime girdėti, ko nori žmonės ir pateisinti jų lūkesčius“, - sakė Lietuvos prezidentė.

Penktadienį pirmą kartą Lietuvoje lankosi visi eurokomisarai ir EK pirmininkas Jose Manuelis Barrosas (Žozė Manuelis Barozas).

Per susitikimą D.Grybauskaitė pabrėžė, kad vienas svarbiausių darbų yra jaunimo nedarbo mažinimas, tam iš 2014-2020 metų ES biudžeto numatyta skirti 8 mlrd. eurų (27,6 mlrd. litų). Anot jos, taip pat būtina įgyvendinti „Jaunimo garantijų iniciatyvą“, kuri užtikrins, jog po studijų ar darbo netekimo jaunimui iki 25 metų bus pasiūlytas darbas, studijos, praktika arba stažuotė.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Europos Komisijos (EK) plenarinėje sesijoje Vilniuje kreipdamasis į EK pirmininką ir narius trumpai apžvelgė uždavinius, kuriuos sau kelia Lietuva, pradėjusi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.

A.Butkevičius teigė esąs įsitikinęs, kad baigiantis Lietuvos pirmininkavimui, Europos Sąjungoje bus sukurtos geresnės sąlygos konkurencijai ir ekonomikos augimui, Europos piliečių gerovei ir saugumui užtikrinti.

Jis vylėsi, kad Europa išliks atsakinga ir solidari: „Europa gali išspręsti savo problemas. Ji privalo siekti, kad jos piliečiai pasitikėtų ir didžiuotųsi Europos Sąjunga, ir panaudoti savo svarų ekonomikos potencialą.“

Europos Komisija per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai teiks siūlymus dėl bankų pertvarkymo mechanizmo, kuris yra sudėtinė banko sąjungos kūrimo dalis. Bankų sąjunga padės sukurti bendrą probleminių bankų pertvarkymo sistemą, apsaugosiančią mokesčių mokėtojus nuo papildomų išlaidų, pranešė Prezidentūra.

Per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai Europos Komisija taip pat teiks ataskaitą dėl ES išorinės energetikos politikos įgyvendinimo. Pasak prezidentės, tai ypač svarbu Lietuvai, kuri dujas perka iš vienintelio tiekėjo ir moka gerokai brangiau nei kitos šalys.

Be to, Lietuva gruodžio mėnesį turės parengti ataskaitą dėl pažangos kuriant ES vidaus energijos rinką, atsižvelgiant į šių metų gegužės mėnesį vykusios Europos Vadovų Tarybos sprendimus. Iki 2014 metų pabaigos planuojama sukurti bendrą ES energijos rinką ir iki 2015 metų panaikinti energetines salas - tai, tikimasi, sumažins energijos išteklių kainas, padidins ES konkurencingumą ir ekonomikos augimą.

Skaičiuojama, kad, sukūrus vidaus rinką, ES per metus sutaupys apie 35 mlrd. eurų (per 120 mlrd. litų) vien elektros energijos išlaidoms.

Europos Komisija artimiausią pusmetį taip pat teiks siūlymus dėl ekonominės politikos koordinavimo, Bendrijos konkurencingumo didinimo, gynybos pramonės. Bendros ES saugumo ir gynybos politikos klausimais bus diskutuojama gruodį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.