Iš Klaipėdos kilusi L. Bartusevičiūtė apie Kiniją svajojo nuo 13 metų. Pradinėse klasėse ji per vienerius metus baigė dvi klases, nuo paauglystės dirbo nevyriausybinėse organizacijose, dar grojo kanklėmis ir sugebėjo tapti viena geriausių savo metų Lietuvos abiturienčių. Po šimtukais išlaikytų egzaminų L. Bartusevičiūtė pasuko studijuoti kinų kalbos ir kultūros. Tokį pasirinkimą, pasak reportažo herojės, apginti buvo nelengva.

Po Sovietų Sąjungos griūties L. Bartusevičiūtė norėjo išnaudoti visas atsivėrusias galimybes. 2009 m., po trejų sinologijos studijų metų, ji susikrovė lagaminą ir išvažiavo į Kiniją. Atvykusi į Šanchajų lietuvė suprato, kad susišnekėti negali – ji mokėsi kinų kalbos, o čia kalbama šanchajietiškai.

Praleidusi Kinijoje 8 metus L. Bartusevičiūtė tikina, kad ten sava nesanti, niekada nebūsianti ir tuo besidžiaugianti. Lietuvė susikūrė savo draugų ir mėgstamų vietų ratą, bet kine niekada netaps. Pašnekovė džiaugiasi laisve elgtis, kaip nori, ir būti niekieno neveikiama.

Išsamiau – Ievos Žygaitės reportaže.