Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Šiaurės ir Baltijos šalims Pia Prytz Phiri į Lietuvą atvyko specialiai paminėti tarptautinės pabėgėlių dienos, kuri visame pasaulyje minima birželio 20-ąją. Lietuvoje pareigūnė lankėsi ir prieš dvidešimt trejus metus, dar prieš nepriklausomybės paskelbimą: iš tų laikų ji pamena sniego grožį, šaltį, į dvidešimt gabaliukų pjaustomą vieną citriną bei faktą, kad negalėjo paskambinti Švedijoje likusiai mažylei dukrytei.
„Kiek pamenu, maistas nebuvo pačios geriausios kokybės. Ar nieko tokio, kad taip pasakiau? Tačiau mane šokiravo ne tai, tiesiog aš nesitikėjau tokio skurdo, kurį aš tikėčiausi pamatyti kituose kontinentuose, kur dirbau anksčiau. Buvo aišku, kad ir žmonių sveikata nebuvo gera. O dabar atvažiuoju – visi žmonės gražūs!“ – interviu portalui delfi.lt sakė Jungtinių Tautų pareigūnė.
Šokiravo skurdas
Griūvant Sovietų Sąjungai, pačioje1990-ųjų metų pradžioje, P.P. Phiri buvo išsiųsta į Baltijos valstybes. Važiuoti teko automobiliu, nes skrydžių į nepriklausomybės formaliai dar nepaskelbusias šalis nebuvo. Į kelionę išvyko kelių žmonių komanda, kuri pirmiausia aplankė Estiją, vėliau Latviją ir Lietuvą.
„Kadangi tuo metu viskas keitėsi, mano tikslas buvo aplankyti tris Baltijos šalis. Kelionė prasidėjo Estijoje, paskui važiavome į Latviją ir Lietuvą. Norėjome pamatyti, kas vyksta, pamatyti savo akimis, susidaryti nuomonę“, - pasakojo P.P. Phiri.
Jungtinių Tautų pareigūnė pasakoja, kad labiausiai ją šokiravo žmonių skurdas. Pašnekovės teigimu, tokį skurdą ji būtų tikėjusis pamatyti ten, kur yra dirbusi anksčiau – Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, tačiau tik ne taip netoli Stokholmo, kur buvo įsikūrusi jos būstinė.
Citrina pjaustoma į 20 gabalėlių
Pareigūnė pasakoja, kad iš viešnagės Estijoje prisimena, kaip viena citrina buvo pjaustoma į dvidešimt gabalėlių, nes daugiau citrinų nebuvo, o svečius norėta pavaišinti arbata su citrina. Patalpos sausio mėnesį buvo nešildomos.
Latvijoje svečiai buvo įkurdinti buvusiame komunistiniame štabe, o P.P. Phiri negalėjo paskambinti Stokholme likusiai mažai dukrelei, nes paprasčiausiai nebuvo telefono linijų.
„Estijoje aš prisimenu, kaip kažkas pjaustė vieną citriną į dvidešimt dalių. Nes citrina buvo tik viena, o mes buvome svečiai. Mūsų kambariuose nebuvo šildymo, buvo kraupiai šalta. Latvijoje mes įsikūrėme buvusiame komunistiniame štabe. Manau, kad tokia vieta susitikimui buvo parengta tam atvejui, jeigu Rygoje nutiktų kas nors nenumatyto. Galėjau klausytis radijo iš viso pasaulio, tačiau negalėjau paskambinti dukrai į Švediją, o ji tuo metu buvo mažytė. Nebuvo jokios komunikacijos į Vakarus“, - pasakojo pašnekovė.
Tačiau ji teigia, kad Lietuvoje viskas atrodė šiek tiek šviesiau, nors skurdas vis tiek labai badė akis.
Naujausi komentarai