Beveik visos gydymo įstaigos Lietuvoje dirba nuostolingai, rodo Valstybinės ligonių kasos vadovo Algio Sasnausko pateikta informacija.

„Praktiškai visos įstaigų grupės pirmą ketvirtį baigė nuostolingai“, - trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete sakė jis.

Ligonių kasų duomenimis, geriausiai finansiškai laikosi miesto poliklinikos - šiemet balandžio 1 dieną jos turėjo 1,861 mln. litų pelno, pernai tuo pačiu metu jos patyrė 443 tūkst. litų nuostolių.

Pasak A.Sasnausko, greitųjų medicinos pagalbos (GPM) stočių ir slaugos ligoninių biudžetas balansuoja apie nulį, nors matyti tendencija, kad jų finansavimo kreivė krenta žemyn. Pirmą ketvirtį GPM stotys baigė su 752 tūkst. litų nuostoliu, pernai tuo pačiu metu jos turėjo 686 tūkst. litų pelno, slaugos ligoninės - atitinkamai 511 tūkst. litų nuostolių šiemet ir 18 tūkst. litų pelno pernai.

Tuomet padėtis gerokai blogėja pirminės sveikatos priežiūros centruose, universitetinėse, respublikinėse ir kitose ligoninėse.

Respublikinės ligoninės šių metų balandžio 1 dieną buvo patyrusios 21,627 mln. litų nuostolių, pernai tuo pačiu metu šis rodiklis siekė 15,592 mln. litų.

Universitetinių ligoninių nuostoliai per šiuos metus išaugo beveik dvigubai. Po pirmo ketvirčio jos turėjo 10, 671 mln. litų minusą, pernai tuo metu jis buvo 5,499 mln. litų.

Regiono ligoninės buvo patyrusios 5,288 mln. litų (pernai - 2,954 mln. litų), rajonų - 7,972 mln. litų (6,979 mln. litų), pirminės sveikatos priežiūros centrai - 4,954 mln. litų (3,913 mln. litų).

Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris teigė, kad jo vadovaujamai įstaigai šiuo metu nesumokėta apie 200 tūkst. litų už suteiktas paslaugas.

„Jeigu bus tokia sutartis, kokia buvo, tai 10 proc. turėsime blogesnį rezultatą nei pernai. Bet čia lyginant su pradine praėjusių metų sutartimi, nes praėjusių metų pabaigoje dar buvo peržiūrima, duodama virškvotinių paslaugų. Tokiu atveju bus didesnis minusas“, - sakė gydytojas.

Anot jo, iš vidinių resursų taupyti jau nebegalima, viskas buvo sumažinta per krizę.

„Dabar praktiškai jokio rezervo neturime, negalime sau leisti atleisti žmonių ar mažinti išlaidas energetiniams ištekliams. Esame nuliniame taške ir tik nuo finansavimo priklausys mūsų ateitis“, - teigė jis.

Ligoninės vadovas teigė, kad tiesiog didės įstaigos kreditorinis įsiskolinimas - nebus atsiskaitoma už komunalines paslaugas, vaistus, maistą ir pan. Tiesa, anot jo, jeigu tris mėnesius tiekėjams nemokama, jie nutraukia medikamentų ar paslaugų tiekimą.

Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas pabrėžė, kad trečiadienį Vyriausybė planuoja skirti 145,3 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo gydymo įstaigų paslaugoms apmokėti. Tai leis iki metų pabaigos išlaikyti šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę - beveik visoms paslaugoms 0,89 lito.

Į Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko konservatoriaus Antano Matulo pastabą, kad šias lėšas skirti reikėjo daug anksčiau, viceministras atsakė, kad to neleido padaryti Finansų ministerija. Mat anksčiau neišleidusi šių pinigų, dabar Lietuva tarptautinėse rinkose gali pigiau skolintis. Taip, anot G.Černiausko, gelbėtas tarptautinis valstybės prestižas.

„Mirštantys ligoniai, negaunantys paslaugų ligoniai, įmonės, einančios į bankrotą, nuolatinė įtampa ir konfliktai išgelbėjo tarptautinį valstybės prestižą dėl 200 milijonų? O kur kiti sektoriai? Kodėl sveikatos sektorius pasirinktas?“ - stebėjosi komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.

Valstybinės ligonių kasos vadovas A.Sasnauskas pranešė, kad per pirmą pusmetį jau surinkta 88 mln. litų viršplaninių pajamų. Prognozuojama, kad metų pabaigoje jų bus apie 130 mln. litų.

Remdamiesi šiomis prognozėmis, parlamentarai pabrėžė, kad būtina didinti vadinamąją bazinių kainų balo vertę, ji turi būti nebe 0,89 lito, o vienas litas, kad gydymo įstaigos galėtų kapstytis iš skolų ir nuostolių.

Sveikatos reikalų komitetas planuoja priimti sprendimą, kuriuo Sveikatos apsaugos ministerijos būtų prašoma iki rugsėjo pateikti siūlymus dėl balo vertės atstatymo iki vieno lito panaudojant PSDF rezervo dalį.