Visiems pensinio amžiaus sulaukusiems tradicinių religinių bendrijų dvasininkams siūloma nuo kitų metų mokėti triskart didesnes išmokas iš valstybės kišenės. Šios iniciatyvos kritikai apeliuoja į socialinį teisingumą, o Bažnyčios atstovai tikina, kad garbaus amžiaus kunigais ji gali pasirūpinti pati, rašo „Lietuvos žinios“.
Tokias Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisas įregistravo grupė įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių, tarp kurių - Jaroslavas Narkevičius, Petras Gražulis, Sergejus Dmitrijevas. Šiuo metu valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams, sulaukusiems pensinio amžiaus, yra skiriama 360 litų per mėnesį išmoka. Priėmus pataisas ir išmoką padidinus iki trijų bazinės pensijos dydžių, valstybinė šalpos išmoka siektų 1080 litų.
Anot pataisų autorių, jomis siekiama užtikrinti teisę gauti tokią valstybinę šalpos išmoką, kuri garantuotų minimalias pajamas valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams. Projektą numatyta pradėti svarstyti dar Seimo pavasario sesijoje.
Ekonomisto ir sociologo Romo Lazutkos įsitikinimu, politikų užmojai vienai socialinei grupei tris kartus padidinti valstybės mokamas šalpos išmokas kažin ar būtų socialiai teisingas žingsnis. Jo aiškinimu, išskirti vieną gyventojų grupę kaip ypač svarbią demokratinėse valstybėse vengiama, nes tai, kaip gyvensi senatvėje, turi priklausyti nuo to, kokias įmokas mokėjai iki senatvės.
„Pagrįsti, kuo dvasininkas skiriasi nuo kokio nors skulptoriaus ar rašytojo, visą gyvenimą nedirbusio samdomo ar valstybinio darbo, nemokėjo įnašų į socialinį draudimą, sunkiai sugalvosi“, - tvirtino R.Lazutka.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato duomenimis, Lietuvoje yra apie 840 katalikų kunigų. Skaičiuojama, kad iš vyskupijose kaupiamų fondų mokamos išmokos garbaus amžiaus kunigams svyruoja nuo 500 iki 700 litų per mėnesį.
Naujausi komentarai