Užsienio reikalų ministerijos (URM) tyrimo medžiaga apie paviešintus Lietuvos diplomatų pokalbius patvirtino, kad nereikėjo iš pareigų atšaukti ambasadorių Azerbaidžane ir Vengrijoje, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis.

Opozicijai priklausančių URK narių konservatorių A.Ažubalio, Emanuelio Zingerio, Kęstučio Masiulio ir Liberalų sąjūdžio atstovo Seimo vicepirmininko Petro Auštrevičiaus iniciatyva penktadienį surengtas neeilinis URK posėdis dėl paviešintų Lietuvos diplomatų pokalbių. Jie dar rugsėjo pradžioje kreipėsi į tuometinį parlamento vadovą Vydą Gedvilą piktindamiesi, kad negauna iš URM raštiškos tyrimo medžiagos.

"Buvo pateikta tyrimo medžiaga, ji tik patvirtino mūsų prielaidas, kurios buvo išsakytos anksčiau, kad remiantis surinkta medžiaga tikrai nematau jokios prasmės ir priežasties, kodėl šitie diplomatai turėjo būti atšaukti. Galbūt yra kokių nors kitų priežasčių, kurių komitetui taip ir nepavyko sužinoti", - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Anot jo, akivaizdu, kad Lietuva "pasikabino" ant provokacijos.

"Prisiminkime Vengrijos atvejį, kai Vengrijai pirmininkaujant ES, vengrai reagavo visiškai kitaip. Prieš jų ambasadorių Baltarusijoje buvo surengta aktyvių priemonių akcija-provokacija, į kurią buvo ir jo artimieji įtraukti. Vengrai reagavo visai kitaip - šaltai, ramiai. Tas diplomatas paliko Minską tada, kai baigėsi pirmininkavimas. Šiuo atveju Lietuva pasielgė kitaip. Čia jau, žinoma, tų, kurie priėmė tokį sprendimą, profesionalumo ir atsakomybės prieš diplomatinę tarnybą reikalas", - sakė eksministras.

Jis tvirtino per komiteto posėdį išreiškęs viltį, kad "tai taps pirmu ir paskutiniu tokiu atveju mūsų diplomatinės tarnybos istorijoje ir kad iš šito atvejo visi diplomatai ir diplomatijos vadovai mokysis, kad jis daugiau nepasikartotų".

Užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius savo ruožtu žurnalistams teigė nepateikęs Seimo nariams jokios naujos informacijos.

"Ta tema baigta, ta tema neturi jokios prasmės būti tęsiama, ji neturi jokios naudos nei valstybės požiūriu, nei apskritai", - kalbėjo ministras.

Jo tvirtinimu, diplomatų pokalbių paviešinimo pamokos susijusios su resursais.

"Kadangi nesame situacijoje, kad būtų perteklinis biudžetas ir galėtume sau daug leisti, turime išnaudoti tai, ką turime, išspausti kažkokią kokybę (...). Reikia stengtis, kad užtikrintume bent minimalias sąlygas. Kai kurios ryšio priemonės įvestos, tikrai ne su visomis diplomatinėmis atstovybėmis, kai kurios yra didesnio patikimumo, kai kurios mažesnio. Akivaizdu, kad reikia daugiau dėmesio, resursų ir sisteminio požiūrio", - tvirtino L.Linkevičius.

Tuo pačiu, anot jo, diplomatai mokomi darbo su informacija kultūros.

"Viena, ką galima padaryti organizacinėmis priemonėmis, - tai yra darbo kultūra su informacija, reiklesnis jo kontroliavimas. Tas pats pokalbis, jeigu jis vyksta viešoje erdvėje, turi vykti atsakingai dar kartą pagalvojant, ką galima, ko negalima sakyti. Net ir rašant dokumentus (reikia apgalvoti - BNS). Jeigu rašai konfidencialius dokumentus, patariame darbuotojams, visada galvok, kad kažkada tas dokumentas gali būti viešas", - sakė ministras.

Šią vasarą Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška ir ambasadorius Azerbaidžane Žurauskas pateko į skandalą, kai svetainėje "YouTube" buvo paskelbti slapta įrašyti jų pokalbiai telefonu. Juose diplomatai dalijasi asmeninėmis pažiūromis apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, vidaus situaciją Turkmėnijoje ir laido replikas apie valstybės vadovus.

Rugpjūčio pabaigoje URK svarstė užsienio reikalų ministro siūlymą iš pareigų atšaukti šiuos ambasadorius, nes jie prarado valstybės vadovų pasitikėjimą. Tačiau dauguma komiteto narių nepritarė šiam teikimui. Nepaisydamas to, ministras L.Linkevičius pasiūlė Vyriausybei pritarti ambasadorių atšaukimui, o prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė tai numatantį dekretą.

Pagal Konstituciją, ambasadorius atšaukti gali prezidentas, gavęs atitinkamą Vyriausybės teikimą.