Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Rusijos galimas atjungimas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dar yra paliktas kaip galima derybų su Maskva opcija.
„Rusija tam irgi iš dalies ruošėsi, reikia suprasti, kad jie mėgina amortizuoti tą poveikį. Sankcijų poveikis pasireiškia per ilgesnį laikotarpį. Aš suprantu, kad dauguma nori, kad čia ir greitai viskas įvyktų, bet taip neįvyksta. Aš manau, kad tos šalys, kurios atsisako Rusijos resursų, turiu omenyje, žaliavinių, ar tai būtų gamtinės dujos, ar nafta, tai jos gali padaryti didžiausią poveikį“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Anušauskas.
Anot jo, „milžinišką poveikį“ padarytų ir sprendimas nebetiekti Rusijai lustų elektronikos pramonei.
„Yra daugybė būdų, sankcijų, prie kurių jungiasi skirtingos valstybės, jos turės tą poveikį, bet jis gali nepasireikšti šiandien“, – pripažino A. Anušauskas.
Sankcijų poveikis pasireiškia per ilgesnį laikotarpį. Aš suprantu, kad dauguma nori, kad čia ir greitai viskas įvyktų, bet taip neįvyksta.
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Lietuva siūlys griežtinti sankcijas taikant Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dujų ir naftos importo draudimus.
„Vėlgi kviesime priiminėti trečiąjį paketą iškart, kur kviečiame eiti į stipresnes sankcijas. Tai pirmiausia SWIFT, oligarchų ir jų šeimos narių sankcionavimas, ko dabar nėra, ir apskritai reikia eiti ta linkme, kad Rusija turi būti suspenduota politiškai ir ekonomiškai, suspenduojama jos narystė tarptautinėse organizacijose“, – teigė M. Adomėnas.
Kaip ir A. Anušauskas, jis mano, kad „labai svarbus žingsnis“ būtų ir dujų bei naftos importo iš Rusijos atsisakymas.
I. Šimonytė: SWIFT galimybė – ant derybų stalo
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad SWIFT instrumentas yra „labai greitas“, tačiau „nėra taip, kad išjungiamas kažkoks SWIFT mygtukas“.
„Paprastai, kuomet taikoma tokia sankcija, yra konkretūs subjektai, kuriems ta prieiga yra panaikinama. Ir paprastai tai būna didžioji dalis pagrindinių finansinių institucijų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji akcentavo, kad tarp pirmojo ir antrojo sankcijų paketo yra vos dviejų dienų tarpas, o tebesitęsiant Rusijos kariniam puolimui „yra taktikos klausimas: ar tu iškart nori išnaudoti labai labai stiprias opcijas, ar tos opcijos vis dar paliekamos kaip tam tikras derybinis svertas bandant kažkuo įtikinti“.
„Jūs kaip žinote, vakar kalbėjo ponas (Prancūzijos prezidentas Emmanuelis) Macronas su ponu Putinu. Neatrodo, kad pokalbis būtų labai sėkmingas, bet tos diplomatinės pastangos, apie ką, turbūt, ne kartą esame kalbėję, jos tęsiasi net ir tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šiuo metu“, – teigė I. Šimonytė.
Karui vykstant toliau, didėjant žmonių aukų skaičiui, nekaltų žmonių, kurie yra išvis niekuo dėti ir žūna dėl to, kad Putinas nusprendė pradėti šitą karą.
Anot premjerės, akcijų rinkos iš pirmo žvilgsnio „nutarė, kad nieko baisaus neatsitiko“, nes kilo tiek akcijų vertė, tiek Rusijos rublio kursas, tačiau Rusijos šalinimo iš SWIFT sistemos galimybė tęsiantis agresijai niekur nedingo.
„Viską reikia matyti kontekste: taip tiesiog akcijų rinkos sureagavo į žinutę, kad šiandien dar SWIFT nėra. Bet visi puikiai žinome, kad tos opcijos yra ant stalo, žinome, kas nesutinka su tais siūlymais. Manau, kad toliau yra derybų, įtikinėjimo ir konkrečios situacijos vertinimo klausimas“, – kalbėjo premjerė.
„Karui vykstant toliau, didėjant žmonių aukų skaičiui, nekaltų žmonių, kurie yra išvis niekuo dėti ir žūna dėl to, kad Putinas nusprendė pradėti šitą karą, reakcija taip pat kinta labai greitai (...). Visiškai neatmetu, kad kitas paketas gali atsirasti labai greitai“, – tikino ji.
M. Adomėnas: sankcijos apima naftos gavybą, elektroniką
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad vadinamasis antrasis sankcijų Rusijai paketas, dėl kurių ketvirtadienį jau sutarė Europos Sąjungos šalių vadovai, apima eksporto ribojimų griežtinimą dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) prekėms, aviacijos technologijas, energetiką, ypač naftos gavybą, elektroniką, finansinį sektorių.
Taip pat, anot jo, įtrauktos finansinės sankcijos, kurios „apima 70 proc. Rusijos bankų rinkos ir valstybės valdomų kompanijų“, draudžiamas lėktuvų ar jų dalių pardavimas, ribojamas priėjimas prie technologijų, ypač puslaidininkių, naujos kartos programinės įrangos, stabdomas vizų Rusijos piliečiams išdavimas, draudimas atvykti į ES ir lėšų įšaldymas Rusijos Dūmos nariams ir kitiems sprendimų dėl Donecko ir Luhansko pripažinimo priėmėjams, draudimas teikti paskolas Rusijai ir jos Centriniam bankui.
Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje, Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius.
